Apie vitamino D trūkumą šiaurės šalių gyventojams kalbama jau seniai, todėl profilaktiškai jo vartoti rekomenduojama net vasarą. Vis dėlto neatsargus papildų vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Gydytojai ypač atkreipia dėmesį į vaikus.
Jungtinėje Karalystėje anksčiau nuskambėjo sukrečianti istorija apie 89 metų vyrą, mirusį dėl vitamino D perdozavimo. Teigiama, kad papildas, kurį jis vartojo, neturėjo įspėjimų apie galimą mirtiną poveikį, jei preparato būtų išgeriama per daug.
Nors organizmui vitaminas D būtinas, žurnale „BMJ Case Reports“ medikai buvo įspėję, kad pasaulyje vis dažniau nustatoma hipervitaminozė D – reta būklė, atsirandanti dėl pernelyg didelio šio vitamino kiekio.
Vitaminas D, kaip ir A, E bei K, tirpsta riebaluose, todėl organizmas jį kaupia. Jo galima gauti su maistu, veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams ir vartojant papildus. Didžiausia rizika kyla būtent tada, kai papildai vartojami neapdairiai.
Dažniausiai suklysta vartodami vaikai
Šeimos gydytoja Elena Šukė yra aiškinusi, kad vitamino D, kaip ir bet kurios kitos medžiagos ar vaisto, galima suvartoti per daug.
Pasak jos, tokie atvejai nėra labai dažni, tačiau pasitaiko dažniausiai vaikams, ypač mažiems. Suaugusieji dažniau pasitikrina vitamino D kiekį kraujyje, o vaikams tyrimai atliekami rečiau, ypač kai reikia paimti kraują iš venos.
Gydytoja pažymėjo, kad tėvai kartais vitamino D duoda nepatikrinę jo kiekio kraujyje. Jei vaikas atrodo pablyškęs ar prakaituoja, papildų gali būti skiriama daugiau, nei reikėtų.
Dažna klaida – dozės supainiojimas. Tėvai gali manyti, kad vieno lašelio kūdikiui nepakaks, todėl vietoje jo duoda šaukštelį. Taip pat vitamino D kartais vartojama nuolat ir didesniais kiekiais vien todėl, kad žinoma apie jo trūkumo riziką.
Suaugusieji taip pat gali suklysti, kai vietoje 2000 TV nusprendžia vartoti 20 tūkst. TV ar net trigubai didesnę dozę. E. Šukė pabrėžė, kad dažniausiai taip nutinka ne tyčia, o susipainiojus.
Natūraliai gaunant vitamino D jo perdozuoti neįmanoma. Polivitaminuose, skirtuose kaulams ar imunitetui stiprinti, šio vitamino kiekiai paprastai būna nedideli, todėl pavojingas perteklius dažniausiai susidaro vartojant gryną vitaminą D.
Toksiškas kiekis gali pažeisti inkstus
Vitamino D kiekis laikomas toksišku, kai kraujyje viršija 250 nmol/l. Šviesiaodžiams Lietuvos gyventojams įprasta norma siekia apie 100 nmol/l. Viršijus 250 nmol/l, gali prasidėti toksinis poveikis.
Pirmiausia nukenčia inkstai – juose gali pradėti kauptis kalcis, o tai vadinama kalcinoze. Dėl to gali susidaryti inkstų akmenys ir būti pažeisti patys inkstai. Jei stiprus apsinuodijimas laiku nepastebimas ir negydomas, inkstų pažeidimas gali tapti negrįžtamas. Vis dėlto dažniausiai būklė nustatoma laiku, o vaikų nefrologai ją suvaldo.
Suaugusiems toksinis vitamino D perdozavimo poveikis nustatomas retai. Tačiau pasitaiko ir lengvesnių atvejų, kai koncentracija dar nesiekia 250, bet yra maždaug 200 nmol/l.
Ar dėl pertekliaus gali kalkėti kraujagyslės?
Viešai taip pat svarstoma, kad per didelis vitamino D kiekis gali paveikti ne tik inkstus, bet ir kraujagysles. Gydytojai šią galimybę vertina atsargiai.
E. Šukė nurodė, kad pirmiausia pažeidžiami inkstai. Teoriškai, ilgai vartojant labai dideles dozes ir nesiimant jokių veiksmų, galėtų būti paveiktos ir kitos kraujagyslės, tačiau tai būtų išskirtinis atvejis. Įprastai vartojant vitaminą pagal tyrimus ar gydytojo paskyrimą, jį perdozuoti sunku.
Kraujagyslių chirurgė Ingrida Ašakienė taip pat teigė savo praktikoje nematanti, kad tokių sutrikimų būtų daugiau ar kad juos būtų galima sieti su vitamino D pertekliumi. Pasak jos, nėra pastebėta aiškios įtakos aterosklerozinių plokštelių susidarymui, o žmonės vitamino D nevartoja tiek, kad būtų galima matyti kraujagyslių kalkėjimą.
Vis dėlto gydytoja ragino periodiškai atlikti kraujo tyrimus, nes vitamino D perdozavimas yra realus. Ji pati neseniai atliko tyrimą, kuris parodė 106 nmol/l koncentraciją. Nors tai buvo žiemos metas, gydytoja pabrėžė, kad prieš vartojant papildus verta pasitikrinti.
E. Šukė teigė, kad nėra vienos visiems taikomos taisyklės, kaip dažnai reikėtų tirti vitamino D kiekį. Po tyrimo ji rekomendavo pasitarti su šeimos ar kitu gydytoju, kuris nuspręstų, ar tyrimą pakartoti po pusmečio, ar pakaktų tai padaryti kartą per metus.
Vitamino D klausimai vaistinėse – vieni dažniausių
Vaistinių tinklų atstovai teigia, kad gyventojai apie vitaminą D klausia itin dažnai. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė jį įvardijo kaip vieną populiariausių ir labiausiai tyrinėjamų vitaminų.
Vaistinių tinklo rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė sakė, kad visuomenė vitamino D svarbą vertina vis geriau. Kasmet stebimas pardavimų augimas, o žmonės vis dažniau domisi, kada ir kaip vitaminus vartoti, kaip jų neperdozuoti ir kaip derinti su kitais papildais bei vaistais.
Didžiausias susidomėjimas vitamino D papildais paprastai pastebimas rudenį ir žiemos pradžioje. Vis dėlto dalis gyventojų, norėdami greito poveikio, viršija ant pakuotės nurodytas dozes.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pabrėžė, kad prieš pradedant vartoti vitaminą D pirmiausia reikėtų atlikti kraujo tyrimą, o dozę pasirinkti pagal gydytojo rekomendacijas.
BENU vaistinės vedėja Inga Norkienė pridūrė, kad pirkėjai dažnai klausia, kaip tinkamai vartoti vitaminą D. Jei perkami keli maisto papildai, vaistininkai taip pat konsultuoja, kaip juos tarpusavyje derinti.
Simptomai, galintys išduoti perdozavimą
Apie vitamino D perteklių gali signalizuoti apetito stoka, vidurių užkietėjimas, troškulys, dezorientacija, galvos svaigimas, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, raumenų silpnumas bei padidėjęs kraujospūdis.
J. Aleknienė paaiškino, kad šie požymiai gali atsirasti dėl hiperkalcemijos – per didelio kalcio kiekio organizme, susidariusio dėl vitamino D perdozavimo. Taip pat gali sutrikti kepenų ir virškinimo sistemos veikla. Kadangi panašūs simptomai gali būti susiję ir su kitų vitaminų trūkumu ar pertekliumi, būtina atlikti kraujo tyrimus.
„Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė nurodė, kad konsultuodama pacientus aiškinasi, ar jie žino pagrindinius vitamino D vartojimo principus, ar yra atlikę tyrimus, jaučia neįprastų simptomų, kokius produktus dažniausiai renkasi ir ar vartoja kitų papildų. Atsižvelgiant į tai, galima parinkti tinkamo stiprumo preparatą.
Vitamino D trūkumas taip pat pavojingas
R. Truncė priminė, kad žalos gali sukelti ne tik vitamino D perteklius, bet ir jo trūkumas. Nepakankamas kiekis sutrikdo kalcio ir fosforo apykaitą, todėl gali išsivystyti rachitas, osteoporozė ar osteomaliacija.
Rekomenduojama vitamino D koncentracija kraujyje yra nuo 75 nmol/l, arba 30 ng/ml, iki 125 nmol/l, arba 50 ng/ml. Jei rodiklis nesiekia 20 ng/ml, laikoma, kad trūkumas yra ryškus.
Perdozavimą gali išduoti apetito praradimas, vidurių užkietėjimas, troškulys, dezorientacija, galvos svaigimas, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, raumenų silpnumas bei padidėjęs kraujospūdis.
Dažniausiai kūdikiams iki šešių mėnesių rekomenduojama 400 IU, 6–12 mėnesių kūdikiams – 400–600 IU, 1–10 metų vaikams – 600–1000 IU, o suaugusiesiems – 2000 IU per parą. Įprasta profilaktinė dozė siekia 1000 IU per parą. Sergant lėtinėmis ligomis, nusilpus imunitetui ar peršalus, dozė gali būti didinama iki 4000 IU.
Vitaminas D žmogaus organizme aptinkamas dviem formomis – D2 ir D3. D2 gaunamas su augaliniu maistu, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi, avižomis ir grybais. D3 yra gyvūninės kilmės produktuose, įskaitant riebią žuvį, kiaušinius ir sviestą, taip pat gaminamas odą veikiant ultravioletiniams spinduliams. Su maistu gaunama tik apie 10 proc. organizmui reikalingo kiekio.
Profilaktinės dozės gali būti reikalingos ir vasarą
Nors dažnai manoma, kad vitaminas D reikalingas tik žiemą, vasarą jo kiekio taip pat gali nepakakti. R. Truncė aiškino, kad vitaminas D saulėje gaminasi pirmąsias 15 minučių, o ultravioletinių spindulių perteklius jo gamybos nepadidina, nes papildomas vitaminas suyra odoje.
Vasarą sukauptas vitaminas D dažniausiai pasišalina per 3–4 savaites, todėl jau rugsėjo pabaigoje ar spalio viduryje gali atsirasti jo trūkumas. Viena dažniausių klaidų – vasarą visiškai nutraukti papildų vartojimą. Lietuvos gyventojai gyvena šiaurėje, saulėtų dienų nėra daug, be to, daugelis dirba patalpose.
Vasarą rekomenduojama rinktis minimalią palaikomąją 800–1000 veikimo vienetų dozę. Rudenį ir žiemą suaugusiesiems ji gali būti didinama iki 1600–2000 UI, o esant tam tikroms organizmo būklėms ar ryškiam trūkumui – iki 4000 UI.
Saulėje ilgai būti be apsaugos nesaugu
E. Šukė patvirtino, kad profilaktinės vitamino D dozės gali būti reikalingos ir vasarą, nes saulėje jo pasigamina nedaug.
Pasak gydytojos, vitamino D negaminama veido odoje, kuri dažniausiai būna saulėje. Geriausiai jis gaminasi torso – nugaros ir krūtinės – odoje, todėl tam reikėtų būti su maudymosi kostiumėliu. Kremas su SPF vitamino D gamybą blokuoja, tačiau ilgai būti tiesioginiuose saulės spinduliuose be apsaugos nerekomenduojama dėl dermatologų įspėjimų ir vėžio rizikos.
Per valandą tiesioginėje saulėje gali pasigaminti apie 1000 UI vitamino D. Norint palaikyti profilaktinę dozę, be jokios apsaugos saulėje reikėtų praleisti 2–4 valandas, tačiau toks elgesys nėra nei realistiškas, nei saugus.
Vitamino D trūkumą gali rodyti nuovargis ir mieguistumas, irzlumas, raumenų silpnumas, didesnis jautrumas skausmui bei kraujospūdžio pokyčiai. Šis vitaminas svarbus ir širdies bei kraujagyslių sistemai.
Vitamino įsisavinimą gali bloginti antsvoris, kepenų veiklos sutrikimai, virškinimo problemos, tulžies trūkumas ir padidėjęs rūgštingumas. Reikšmės turi ir amžius. Jei yra vienas ar keli iš šių rizikos veiksnių, kraujo tyrimą rekomenduojama atlikti bent kartą per metus, o prieš vartojant papildus ar keičiant dozę – pasitarti su šeimos gydytoju.