Iniciatyva į oficialų Dainų švenčių sąrašą įtraukti Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių dainų ir šokių šventes bei Europos lietuvių kultūros dienas sulaukė Seimo kanceliarijos Teisės departamento kritikos. Teisininkai abejoja, ar siūlomos pataisos neprieštarauja Konstitucijai.
Įstatymo pakeitimus parengė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė. Teisės departamento vertinimu, dalis projekto nuostatų peržengia Seimo konstitucinių įgaliojimų ribas.
Teisininkai nurodo, kad projektu Lietuvos įstatymu būtų mėginama reglamentuoti renginių organizavimą užsienio valstybių teritorijose, taip pat nustatyti teises, pareigas ir sprendimų priėmimo įgaliojimus subjektams bei asmenims, kuriems taikoma kitų valstybių jurisdikcija.
Teisės departamento išvadoje remiamasi tarptautinės teisės principais. Joje teigiama, kad valstybė negali priimti teisės aktų, reguliuojančių teisinius santykius kitose valstybėse ar nustatančių užsienio valstybių subjektų ir jų piliečių, taip pat lietuvių kilmės asmenų, elgesį, teises bei pareigas.
Pasak Seimo teisininkų, projektu būtų reguliuojami visuomeniniai santykiai JAV, Kanados ir Europos valstybių teritorijose. Be to, būtų nustatomos teisės, pareigos ir sprendimų priėmimo galios pagal užsienio teisę įsteigtoms ir veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms.
Tarp tokių organizacijų išvadoje minimos 1958 m. JAV įkurta Pasaulio lietuvių bendruomenė ir Kanados lietuvių bendruomenė, Kanadoje veikianti nuo 1952 m. bei įregistruota kaip pelno nesiekianti organizacija „Lithuanian Canadian Community“.
Teisės departamentas pabrėžia, kad pagal tarptautinės teisės doktriną valstybės jurisdikcija pirmiausia yra teritorinė: suverenitetas reiškia visišką ir išimtinę valstybės valdžią jos teritorijoje. Jurisdikcija taip pat grindžiama pilietybės principu, leidžiančiu valstybei nustatyti elgesio taisykles savo piliečiams.
Išvadoje primenama, kad Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintoje Tarptautinės teisės principų deklaracijoje įtvirtinti valstybių suverenios lygybės ir nesikišimo į kitų valstybių vidaus reikalus principai. Jie reiškia, kad viena valstybė negali vienašališkai primesti savo teisinio reguliavimo kitos suverenios valstybės teritorijoje ar kištis į joje veikiančių subjektų veiklą.
Seimo teisininkų teigimu, kiekviena valstybė turi išimtinę teisę savo teritorijoje reguliuoti visuomeninius santykius ir nustatyti joje veikiančių organizacijų bei savo piliečių teisinį statusą ir pareigas. Lietuva Jungtinių Tautų organizacijos nare yra nuo 1991 m. rugsėjo 17 d.
Teisės departamento vertinimu, Seimas neturi konstitucinių įgaliojimų priimti įstatymų, kuriais būtų imperatyviai reguliuojamas elgesys užsienio valstybių teritorijose. Taip pat primenama, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos pareigą vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis.
Galimą Dainų švenčių tradicijos įstatymo pakeitimo projekto prieštaravimą Konstitucijai trečiadienį nagrinės parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).
D. Asanavičiūtės-Gružauskienės teigimu, priėmus pataisas pasaulio lietuvių dainų, šokių ir kultūros šventės sulauktų daugiau dėmesio bei galėtų pretenduoti į dalinį Lietuvos institucijų finansavimą.
Projektui sulaukus Seimo pritarimo, įstatyme būtų nustatyta, kad Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių dainų ir šokių šventės rengiamos kas ketverius metus, praėjus dvejiems metams po Lietuvos dainų šventės. Europos lietuvių kultūros dienos būtų organizuojamos kasmet, primena ELTA.
Numatoma, kad Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių dainų ir šokių šventės suburia vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų meno kolektyvus. Jos grindžiamos etninės kultūros tradicijomis ir geriausiais lietuvių autorių kūriniais. Renginių programos bei repeticijos paprastai vyksta JAV arba Kanados miestuose, kuriuos pasirenka ten gyvenančios lietuvių bendruomenės.
Europos lietuvių kultūros dienos būtų etnine kultūra grindžiama kasmetinė šventė, suburianti lietuvių vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų šokių bei folkloro kolektyvus, meno kolektyvus ir Europos lietuvių bendruomenes. Šventės programos bei repeticijos paprastai vyktų Europos miestuose, kuriuos parinktų Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Pasaulio lietuvių bendruomenė.
Šiuo metu įstatymas šių dviejų renginių neapibrėžia ir jų nereglamentuoja. Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių dainų ir šokių šventės organizuojamos kas ketverius metus nuo 1957 metų, o Europos lietuvių kultūros dienos yra naujesnis renginys, pradėtas rengti 2022 m.