Po rudens atostogų Prancūzijoje vėl įsiplieskė mokinių ir studentų protestai dėl švietimo sistemos problemų. Antradienį keli universitetai nedirbo, o vyriausybė pranešė, kad moksleiviai užblokavo 48 vidurines mokyklas.
Didžiausios studentų sąjungos pirmininkė Suzanne Nijdam naujienų agentūrai AFP teigė, kad protestuotojai nori parodyti vyriausybei, jog universitetuose mobilizacija neslūgsta ir iš jos tikimasi konkrečių atsakymų.
Oficialiais duomenimis, pirmadienį protestai vyko 15 proc. aukštųjų mokyklų. Vyriausybė skelbė, kad tądien buvo užblokuotos 41 mokykla, tačiau viena mokinių organizacija nurodė gerokai didesnį skaičių – 169 mokyklas visoje šalyje. Kai kur protestuotojai padegė šiukšlių konteinerius.
Antradienio rytą akcijos surengtos, be kita ko, Paryžiaus, Reno ir Tulūzos gimnazijose. Paryžiaus centre esančios prestižinės mokyklos „Louis-le-Grand“ įėjimą jaunuoliai taip pat užtvėrė šiukšlių konteineriais.
Tulūzoje 16-metė moksleivė Soline sakė, kad jaunuoliams žadamos reformos, esą turinčios numalšinti protestų judėjimą, tačiau iki šiol jiems buvo pasiūlyta tik labai nedaug.
Prie mokyklos vykusioje akcijoje dalyvavo ir mokytojai. Matematikos mokytojas Raphaëlis Gironimi pabrėžė, kad jų reikalavimai sutampa su mokinių. Jis atkreipė dėmesį, jog klasėse mokosi po 35 mokinius, o mokyklų infrastruktūra nėra pritaikyta nei karščio bangoms, nei žiemos šalčiams.
Į nuo rugsėjo vidurio trunkančius mokinių protestus vyriausybė reagavo pažadais reformuoti prieštaringai vertinamą priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą, sukurti 500 papildomų mokytojų etatų ir įsteigti 15 tūkst. vietų aukštosiose mokyklose bei profesinio mokymo įstaigose. Taip pat numatyta, kad dešimtoje klasėje mokinių skaičius neviršytų 28.
Teisingumo ministras Géraldas Darmaninas paskelbė naujausią informaciją apie teisines smurto per demonstracijas pasekmes nuo spalio vidurio. Jo duomenimis, policija sulaikė beveik 5 tūkst. žmonių, iš kurių 30 proc. buvo nepilnamečiai.
Maždaug 330 žmonių buvo įkalinti: jiems skirtas kardomasis kalinimas arba laisvės atėmimo bausmės po pagreitinto proceso. 95 proc. nuteistųjų buvo vyrai, du trečdaliai jų buvo 18–25 metų amžiaus, o 70 proc. – Prancūzijos piliečiai. Maždaug pusė šių žmonių anksčiau nebuvo teisti.
Antradienį sulaikyti ir trys asmenys, įtariami padegę mokyklos vestibiulį Nante. Jų tapatybė kol kas neskelbiama.
Šis gaisras sulaukė didelio dėmesio, nes mokykla buvo gana nauja, o jos ugdymo programoje daug dėmesio skiriama tarptautiniam ir meniniam mokymui.
Daugelis profesinių sąjungų paragino ketvirtadienį visoje šalyje vėl rengti streikus ir demonstracijas. Dėl jų gali sutrikti mokyklų, geležinkelių ir oro transporto darbas.
Profesinės sąjungos taip pat paprašė leidimo surengti demonstraciją Paryžiaus centre, tačiau institucijos jo kol kas nesuteikė. Po pastaruosius tris savaitgalius lydėjusio smurto, turto niokojimo ir plėšikavimo neatmetama, kad demonstraciją bus leista rengti tik miesto pakraštyje.
Šis renginys buvo suplanuotas anksčiau, tačiau dėl besitęsiančių jaunimo protestų įgijo papildomą reikšmę. Ketvirtadienį protestuoti taip pat paragino kelios jaunimo organizacijos.
Prancūzijos vyresniųjų klasių mokiniai nuo rugsėjo vidurio reiškia nepasitenkinimą mokyklų problemomis ir neskaidria studijų vietų skirstymo sistema, veikiančia per bendrą interneto platformą. Vėliau protestai persimetė ir į kitas visuomenės grupes, kurių pagrindinis nepasitenkinimas susijęs su išaugusiomis pragyvenimo išlaidomis.