Rudeniui įsibėgėjus vaistinėse daugėja žmonių, besiskundžiančių perštinčiomis, paraudusiomis ir ašarojančiomis akimis. Kai kurie pastebi prastesnį regėjimą, dažnesnį niežėjimą ar traiškanojimą. Tokie simptomai dažnai priskiriami alergijai arba akių nuovargiui, tačiau vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Vakarė Jokubaitytė-Tunkevičienė teigia, kad jų priežastis gali būti ir akių sausumas.
Sausumas gali sukelti net gausų ašarojimą
Akių sausumo problema dažniau išryškėja rudenį ir žiemą, kai daugiau laiko praleidžiama šildomose patalpose. Prie akių paviršiaus džiūvimo taip pat prisideda sausas oras, lauko vėjas, dirbtinis apšvietimas, ilgas naudojimasis ekranais ir kontaktiniai lęšiai.
Akį dengia plona ašarų plėvelė, kuri ją drėkina, saugo ir padeda išlaikyti gerą regėjimą. Kai ašarų gaminama per mažai arba jos per greitai išgaruoja, ši plėvelė tampa nestabili. Dėl to akys gali tapti jautrios, perštėti, parausti, atsirasti smėlio ar svetimkūnio pojūtis bei kitoks diskomfortas.
Vaistininkė paaiškina, kad ašarojimas nebūtinai reiškia pakankamą akių drėgmę. Išsausėjęs akies paviršius labiau reaguoja į dirgiklius, todėl organizmas gali pradėti gaminti daugiau ašarų. Tačiau jos ne visada atkuria apsauginę plėvelę, todėl žmogus vienu metu gali jausti ir sausumą, ir ašarojimą.
Ilgas žiūrėjimas į ekranus problemą tik sustiprina
Rudenį prasidėjus intensyvesniam darbų ir mokslų laikotarpiui, daug laiko praleidžiama prie kompiuterių, telefonų ir planšečių, o vakare dar žiūrimas televizorius. Vis dėlto akių būklei svarbu ne tik ekrano naudojimo trukmė, bet ir mirksėjimo įpročiai.
Susitelkus į vaizdą ekrane dažniausiai mirksima rečiau, kartais vokai net neužmerkiami iki galo. Dėl to ašarų plėvelė ne taip tolygiai pasiskirsto, o drėgmė greičiau išgaruoja.
Dirbant rekomenduojama daryti trumpas reguliarias pertraukas ir taikyti „20-ties“ taisyklę: kas 20 minučių mažiausiai 20 sekundžių pažvelgti į tolimesnį objektą bei kelis kartus sąmoningai visiškai sumirksėti.
Paraudimas ne visada reiškia rimtą ligą, bet kai kurių požymių ignoruoti negalima
Sausumas gali paskatinti dažniau trinti akis, o tai dar labiau sudirgina jų paviršių. Tuomet išsiplečia smulkios junginės kraujagyslės ir tampa labiau matomos, todėl akys atrodo raudonos bei pavargusios.
Jeigu akies baltyme staiga atsiranda ryški, aiškių ribų raudona dėmė, tačiau nėra skausmo ar kito ūmaus diskomforto, galėjo plyšti po jungine esanti smulki kraujagyslė. Taip kartais nutinka net stipriau patrynus akį. Toks kraujo išsiliejimas dažniausiai savaime išnyksta per vieną ar dvi savaites.
Vis dėlto pasikartojant kraujo išsiliejimams reikėtų pasitikrinti kraujospūdį ir pasitarti su gydytoju, ypač vartojant kraujo krešėjimą veikiančius vaistus. Skubi medicininė pagalba būtina, jei paraudimą lydi skausmas, pablogėjęs regėjimas arba jis atsirado po akies traumos.
Renkantis akių lašus svarbu atsižvelgti į jų sudėtį
Esant sausumui, perštėjimui ar smėlio pojūčiui akyse dažnai pasirenkamos dirbtinės ašaros ir drėkinamieji lašai. Jie gali sudrėkinti akies paviršių ir sumažinti nemalonius pojūčius, tačiau, pasak vaistininkės, svarbu įvertinti preparato paskirtį ir sudėtį.
Jei pagrindinė problema yra sausumas, gali būti pasirenkami lašai su hialurono rūgštimi, padedančia išlaikyti drėgmę akies paviršiuje. Taip pat naudojamos priemonės su trehaloze, dekspantenoliu ar kitais drėkinančiais ir akies paviršių saugančiais komponentais. Kai ašaros per greitai išgaruoja, gali būti naudingi lipidinių komponentų turintys lašai, padedantys palaikyti ašarų plėvelės lipidinį sluoksnį.
Dažnai naudojant dirbtines ašaras, ypač jautrioms akims, verta rinktis preparatus be konservantų. Ne visi lašai tinka kontaktinių lęšių nešiotojams, todėl dėl pasirinkimo rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Akių būklei svarbi ir aplinka, ir mityba
Šildymo sezonu patariama stebėti patalpų drėgmę, reguliariai vėdinti kambarius, o prireikus naudoti oro drėkintuvą. Kompiuterį ir telefoną verta laikyti šiek tiek žemiau akių lygio, taip pat reikėtų vengti į veidą tiesiogiai pučiančio kondicionieriaus ar šildytuvo oro.
Akių sveikatai svarbi visavertė mityba. Vitamino A yra morkose, saldžiosiose bulvėse, špinatuose ir kiaušiniuose; jis padeda palaikyti normalų regėjimą bei akies paviršiaus būklę. Žaliose lapinėse daržovėse randama liuteino ir zeaksantino, kurie kaupiasi tinklainėje, o riebioje žuvyje, pavyzdžiui, lašišoje ar skumbrėje, gausu omega-3 riebalų rūgščių, prisidedančių prie drėgmės palaikymo.
Jeigu su maistu nepavyksta gauti pakankamai akims svarbių medžiagų, jų galima rasti maisto papilduose. Prieš pradedant juos vartoti verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Ne kiekvieną akių paraudimą ar ašarojimą lemia sausumas. Panašūs simptomai gali pasireikšti dėl alergijos, infekcijos ar kitų akių ligų. Atsiradus pūlingoms išskyroms, stipriam skausmui, jautrumui šviesai, pablogėjus regėjimui ar itin smarkiai paraudus vienai akiai, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Kontaktinių lęšių nešiotojams skausminga paraudusi akis taip pat yra priežastis skubiai ieškoti medicininės pagalbos.