Rusija nebesitiki, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sugebės priversti Ukrainą priimti Maskvai palankų taikos susitarimą. Todėl po Jungtinių Valstijų rinkimų Kremlius esą planuoja suaktyvinti atakas prieš Ukrainą, skelbia „Bloomberg“, remdamasis informuotais šaltiniais.
Leidinio teigimu, jeigu po kadencijos vidurio rinkimų susilpnėtų D. Trumpo politinės pozicijos, tai galėtų reikšmingai paveikti tolesnę Rusijos karo prieš Ukrainą eigą.
Maskva taip pat mėgintų toliau švelninti JAV sankcijas ir įtikinti D. Trumpą, kad Jungtinės Valstijos bei Rusija gali bendradarbiauti dar nepasibaigus karui Ukrainoje. Vis dėlto, jei Respublikonų partija Kongreso rinkimuose pralaimėtų demokratams, mažai tikėtina, kad susilpnėjęs D. Trumpas imtų aktyviau remti Ukrainą ir Europą.
„Bloomberg“ pažymi, kad tokiu atveju JAV prezidentui galėtų būti sunkiau spausti Volodymyrą Zelenskį sutikti su susitarimu. Tai esą suteiktų Vladimirui Putinui daugiau laisvės stiprinti smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
Kaip nurodo leidinys, lapkričio 10–11 dienomis Abu Dabyje planuojama atnaujinti Rusijos, Ukrainos ir JAV atstovų taikos derybas. Tačiau V. Putinas iki šiol nesuteikė pagrindo manyti, kad būtų pasirengęs atsisakyti griežtų reikalavimų dėl Ukrainos teritorijų.
Su situacija susipažinusių asmenų teigimu, Kremlius nebetiki D. Trumpo galimybėmis priversti Ukrainą priimti Rusijos sąlygas. Toks vertinimas, pasak pašnekovų, dar labiau stiprina V. Putino ryžtą vilkinti karą, intensyvinti išpuolius prieš Ukrainą ir didinti spaudimą jos Europos sąjungininkėms.
V. Putinas ir D. Trumpas taip pat gali susitikti Kinijoje vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikime. Šį mėnesį jam pirmininkaus Kinijos lyderis Xi Jinpingas. Toks susitikimas suteiktų Rusijos prezidentui dar vieną progą mėginti palenkti D. Trumpą į savo pusę.
Informuotų šaltinių teigimu, šiame susitikime nedalyvautų nei Ukraina, nei jos Europos sąjungininkės. Be to, Maskvoje nesitikima, kad jis lemtų reikšmingą proveržį.
„Bloomberg“ taip pat rašo, kad po ankstesnio V. Putino ir D. Trumpo susitikimo Aliaskoje 2025 m. rugpjūtį, kuris nesibaigė susitarimu, Rusija 2026-aisiais karinėms reikmėms skyrė beveik 60 mlrd. JAV dolerių (apie 51,6 mlrd. eurų) daugiau. Iš viso karinės išlaidos padidėjo iki maždaug 200 mlrd. JAV dolerių (apie 172 mlrd. eurų).
Pagal biudžeto projektą panaši suma Rusijos kariuomenei numatyta ir 2027 metais. Tai rodo, kad Maskva ruošiasi ilgai trunkančiam karui ir atsisakė pastangų riboti karines išlaidas.
Taikos deryboms Abu Dabyje taip pat gali kilti grėsmė, jei po rinkimų D. Trumpas įgyvendins grasinimus atnaujinti JAV smūgius Iranui.
Londono saugumo ir gynybos analitinio centro RUSI tyrėja Emily Ferris įspėja, kad D. Trumpas gali nukreipti dėmesį nuo Ukrainos į Iraną, ypač tuo atveju, jei Rusija ir toliau laikysis savo teritorinių reikalavimų.
Jos vertinimu, tai galėtų kelti grėsmę JAV karinei pagalbai Ukrainai, nes lėšos galėtų būti nukreiptos veiksmams prieš Iraną arba Izraelio oro gynybos sistemoms stiprinti.
Rusijos smūgiai smarkiai pažeidė Ukrainos energetikos sistemą
Bendrovė „Ukrenergo“ pranešė, kad per pastarąją parą Rusijos pajėgos daugiau nei 20 kartų tyčia atakavo energetikos objektus ir panaudojo beprecedentį kiekį smogiamųjų priemonių. Dėl šių išpuolių energetikos infrastruktūra patyrė didelę žalą.
Energetikos objektai buvo apgadinti dešimtyje regionų: Vinicos, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Žytomyro, Rivnės, Odesos, Černihivo, Černivcių, Chmelnyckio ir Charkivo.
Dėl kritinės energetikos sistemos būklės, kurią sukėlė Rusijos apšaudymai, Kyjive laikinai sustabdytas tramvajų ir troleibusų eismas. Dalį maršrutų laikinai aptarnaus autobusai.