Latvijoje naktį netoli Rusijos sienos gyvenantys žmonės buvo paraginti slėptis dėl paskelbto oro pavojaus. Maždaug po pusvalandžio, apie 0.30 val., perspėjimas atšauktas. Vėliau paaiškėjo, kad Latvijos teritorijoje, maždaug už 20 kilometrų nuo sienos su Rusija, nukrito dronas. Apie nukentėjusiuosius ar sprogimą kol kas nepranešama.
Tuo metu Lenkija prie sienos su Kaliningrado sritimi pradėjo specialią operaciją ir sustiprino pajėgas. Sprendimas priimtas po žvalgybos perspėjimų apie galimą Rusijos provokaciją ar net įsiveržimą į Lenkijos teritoriją. Premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad tiek Lenkijos, tiek sąjungininkų žvalgyba fiksuoja galimus Rusijos veiksmus artimiausiu metu.
Įtartinas incidentas užfiksuotas ir tą pačią naktį. Vis dėlto, pasak D. Tusko, Lenkijos pajėgos į jį sureagavo operatyviai.
Be to, virš Jaroslavlio miesto, esančio daugiau nei 200 kilometrų į šiaurę nuo Maskvos, naktį dangų nušvietė liepsnos. Ukrainos pajėgos atakavo strategiškai svarbią naftos perdirbimo gamyklą, tiekiančią produkciją Maskvos regionui ir Rusijos kariuomenei.
Latvijoje sudužusio drono aplinkybės kol kas neaiškios
Rusija pripažino, kad dalis Ukrainos dronų pasiekė numatytus taikinius, tačiau skelbė, jog jos oro gynyba numušė daugiau nei 100 bepiločių. Bent vienas dronas, tikėtina, buvo numuštas ne Rusijoje – jis nukrito Latvijos teritorijoje.
Apie vidurnaktį Latvijos kariuomenė išsiuntė perspėjimus dviejų su Rusija besiribojančių regionų gyventojams. Netrukus oro pavojus buvo atšauktas, o pareigūnai nurodė, kad dronas nukrito Balvi regione, netoli Tilžos miesto, maždaug už 20 kilometrų nuo Rusijos sienos. Kol kas nežinoma, ar aparatas sprogo, ar nukrito su nesprogusiais sprogmenimis.
Į orą taip pat pakilo Baltijos šalių oro erdvę saugantys sąjungininkų naikintuvai, tačiau drono jie nesurado ir nenumušė.
Lenkija prie Kaliningrado sutelkė papildomas pajėgas
Lenkija paskelbė stiprinanti sienos su Kaliningrado sritimi apsaugą. Į pasienį pasiųsti policijos antiteroristiniai daliniai, o pradėta operacija skirta galimoms diversijoms atremti. Tokį sprendimą lėmė Lenkijos žvalgybos informacija apie kylančias grėsmes.
D. Tuskas apie galimą Rusijos išpuolį įspėja jau maždaug mėnesį. Jis teigė anksčiau perspėjęs Lenkijoje ir Europoje, kad šiais arba kitais metais galima tikėtis aktyvesnių Rusijos veiksmų, ir apgailestavo, jog jo prognozė galėjo pasitvirtinti.
Premjeras taip pat paaiškino, kad gavus konkretesnės informacijos apie galimus incidentus lapkričio pirmoje pusėje, įskaitant ginkluotų asmenų įsiveržimą į Lenkijos teritoriją, nuspręsta dislokuoti dideles policijos pajėgas, sustiprinti sienos apsaugą ir mobilizuoti kovos su terorizmu padalinius.
Anot D. Tusko, Rusijos ketinimus stebi tiek Lenkijos, tiek sąjungininkų žvalgyba. Jis nurodė, kad netrukus po vidurnakčio gavo pasienio apsaugos tarnybos pranešimą apie šiaurinėje dalyje, prie Lenkijos ir Rusijos sienos, pastebėtą įtartiną veiklą – asmenis su prožektoriais. Į įvykį, pasak premjero, reikiamos pajėgos ir ištekliai buvo sutelkti labai greitai, todėl galimi provokacijos bandymai buvo sustabdyti.
Lietuva taip pat ruošiasi galimoms provokacijoms
Vienas iš galimų scenarijų gali priminti anksčiau prie Latvijos sienos nutikusį incidentą, kai pasirodė ginkluoti kaukėti asmenys. Vėliau jie įžengė į Latvijos teritoriją ir apgadino pasienio įrangą. Lietuvos institucijos neatmeta, kad panašūs įsiveržimai galėtų būti surengti ir Lietuvoje.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pastebima galimos įvairaus pobūdžio provokacijos prie sienų požymių. Jis taip pat paminėjo Latvijoje įvykdytą tokio pobūdžio operaciją ir pabrėžė, kad sienos pažeidimo scenarijai nėra atmestini, todėl Lietuva jiems rengiasi.
Lietuva kiek anksčiau prie sienos su Kaliningradu nusiuntė 100 karių. Oficialiai teigiama, kad jų pagalbos pasieniečiams gali prireikti tuo atveju, jei Rusijoje būtų paskelbta mobilizacija ir į Lietuvą pradėtų traukti nuo karo siekiantys išvengti Rusijos piliečiai.