Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė, kad Juodkalnija sparčiai artėja prie tikslo 2028 metais tapti Bendrijos nare. Tuo metu Ukrainą Briuselis paragino intensyvinti reformas, jei šalis nori iki 2028 metų pabaigos užbaigti stojimo derybas.
Rusijos invazija į Ukrainą suteikė naują postūmį ES plėtrai. Šiuo metu tarp kandidačių pirmauja Juodkalnija, Albanija, Ukraina ir Moldova.
Kasmetėje plėtros proceso ataskaitoje Europos Komisija pristatė šių keturių valstybių veiksmus ir tikslus, susijusius su stojimu į Bendriją.
Už ES plėtrą atsakinga Europos Komisijos narė Marta Kos nurodė, kad Juodkalnija stojimo sutartį galėtų pasirašyti jau kitų metų birželį. Vėliau dokumentą turėtų ratifikuoti visos 27 ES valstybės narės.
M. Kos teigimu, Juodkalnija sėkmingai juda link tikslo 2028 metais tapti 28-ąja ES nare.
Maždaug 650 tūkst. gyventojų turinčiai Vakarų Balkanų šaliai išlieka keli neišspręsti klausimai santykiuose su kaimyne Kroatija. Vis dėlto ES pareigūnai tikisi, kad šiose derybose bus pasiekta pažangos ir kliūtys Juodkalnijos kelyje į Bendriją bus pašalintos.
Po Juodkalnijos arčiausiai narystės, manoma, yra Albanija ir Moldova. Briuselis tikisi, kad 2027 metais abi šalys pasieks reikšmingą pažangą.
ES pabrėžė, kad Moldova turi išlaikyti dabartinį reformų tempą, jog galėtų įgyvendinti ambicingą, tačiau realų tikslą – iki 2028 metų pradžios užbaigti stojimo derybas.
Ukrainai – raginimas spartinti reformas
M. Kos teigiamai įvertino Ukrainos vykdomas reformas, nepaisant karo su Rusija. Kartu ji paragino Kijevą tęsti pastangas, kad kitais metais šalis galėtų pasistūmėti stojimo derybose.
Briuselis nurodė, kad Ukraina turėtų dar labiau paspartinti reformų įgyvendinimą, jei nori iki 2028 metų pabaigos užbaigti derybas dėl narystės.
Vis dėlto ES kol kas vengė nustatyti konkretesnį Ukrainos įstojimo į Bendriją tvarkaraštį. Pareigūnų vertinimu, kol tęsiasi karas, padėtis išlieka pernelyg nenuspėjama, todėl konkrečių būsimų narystės proceso datų numatyti negalima.
Kitų kandidačių, ypač Sakartvelo ir Serbijos, pažanga stojimo procese sustojo arba net tapo neigiama.
Praėjusį mėnesį rinkimuose pralaimėjus ilgamečiam Serbijos lyderiui Aleksandarui Vučičiui, Briuselyje atsirado naujų vilčių, kad Belgradas galėtų pasirinkti kitą kryptį.
Tačiau ES plėtrai įtakos gali turėti kitais metais Bendrijos šalyse vyksiantys rinkimai, ypač Prancūzijoje. Rinkimų favorite laikoma kraštutinių dešiniųjų kandidatė į Prancūzijos prezidentus Marine Le Pen yra pažadėjusi, kad patekusi į valdžią sustabdytų naujų valstybių priėmimą į Europos Sąjungą.