Nuo 2027 m. liepos 1 d. už pirmąsias dvi ligos dienas darbuotojams mokamos išmokos gali sumažėti. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo nuo darbdavio mokamos sumos pradėti išskaičiuoti 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką.
Šiuo metu už pirmąsias dvi ligos dienas moka darbdavys, o išmoka turi sudaryti ne mažiau kaip 62,06 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios ligos dienos pinigus moka „Sodra“.
Dabar iš darbdavio mokamos ligos išmokos išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, tačiau PSD įmoka netaikoma. SAM siūlo šią tvarką pakeisti, nes nuo „Sodros“ mokamų ligos išmokų PSD jau išskaičiuojamas. Galutinis sprendimas turės būti priimtas Seime kartu su 2027 m. PSDF biudžetu.
Darbdavio mokama dalis sumažėtų 6,98 proc.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBBA) nurodė, kad įsigaliojus pakeitimui darbuotojai už pirmąsias dvi ligos dienas iš darbdavio gautų 6,98 proc. mažesnę išmoką. Taip pat keistųsi jos administravimas: darbdaviams reikėtų atnaujinti darbo užmokesčio programų nustatymus ir išskaičiuotą PSD pervesti „Sodrai“.
Šiuo metu nuo darbdavio lėšomis mokamos ligos išmokos jokie „Sodros“ mokesčiai neskaičiuojami.
Gyventojai primena apie didesnes išlaidas susirgus
Siūlymas sulaukė kritikos iš gyventojų. Viena komentatorė teigė, kad ligos išmokos Lietuvoje ir taip yra vienos mažiausių Europoje. Jos teigimu, sergant išlaidos dažnai padidėja dėl vaistų ir kitų su gydymu susijusių pirkinių, todėl išmokos mažinimas atrodo nepagrįstas.
Moteris atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nuo pirmos ligos dienos mokama tik apie 60 proc. atlyginimo, kai kai kuriose kitose Europos valstybėse pirmosiomis dienomis mokama 100 proc. Anot jos, receptiniai vaistai neretai kainuoja 50–100 eurų, o vieno apsipirkimo gali nepakakti, kol sveikata pagerėja.
Kita komentatorė sakė, kad dėl mažų ligos išmokų žmonės dažnai į darbą eina sirgdami. Ji taip pat kėlė klausimą, kodėl už pirmąsias ligos dienas turi mokėti darbdavys, o ne „Sodra“.
Dar vienas komentatorius teigė, kad nenorėtų mokėti PSD ir, susirgęs, verčiau naudotųsi privačių klinikų paslaugomis. Jis taip pat priminė, kad nuo 2020 metų „Sodros“ biudžetas yra perteklinis – surenkama daugiau lėšų, nei išmokama išmokų ir skiriama administravimui.
Vidutinį atlyginimą gaunančiam žmogui tai kainuotų apie 17 eurų
Sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio patarėja Dalia Sakalauskaitė-Babravičė aiškino, kad PSD taikymas siūlomas todėl, jog tokio dydžio įmoką nuo darbuotojo atlyginimo už jį sumoka darbdavys. Jos teigimu, nelogiška, kad darbuotojui susirgus ir pradėjus naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ši įmoka nebūtų mokama.
Pasak D. Sakalauskaitės-Babravičės, 2026 metų II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ siekė 2 628 eurus. Tokiu atveju už pirmąsias dvi ligos dienas būtų apmokestinama maždaug 250 eurų suma, o PSD sudarytų apie 17 eurų.
Vadinasi, tokį atlyginimą gaunantis darbuotojas dėl pakeitimo netektų maždaug 17 eurų prieš mokesčius. Nuo minimalios algos išskaičiuojama suma nesiektų 8 eurų bruto.
Ministerijos atstovė nurodė, kad įsigaliojus pakeitimui PSDF per metus papildomai gautų apie 8 mln. eurų. Jei naujoji tvarka būtų pradėta taikyti nuo 2027 m. liepos 1 d., tais metais būtų surinkta apie 4 mln. eurų.
D. Sakalauskaitė-Babravičė pabrėžė, kad pakeitimas apimtų tik pirmųjų dviejų ligos dienų apmokestinimą. Ministerija taip pat teigia, kad suvienodinus apmokestinimą nebeliktų situacijos, kai sergantis darbuotojas gauna daugiau nei dirbantis, todėl esą neatsirastų paskatos dėl finansinių priežasčių eiti į darbą susirgus.
Ekspertė: papildomi pinigai paslaugų nepagerintų
Įmonių finansų valdymo ekspertė, MB „Rarum“ įkūrėja ir vadovė Katažina Šeinauskienė atkreipė dėmesį į PSDF finansinę padėtį. Jos teigimu, 2027 m. pradžioje fondo rezervas turėtų siekti beveik 873 mln. eurų, o per metus jį planuojama papildyti dar 103,1 mln. eurų. Iš šios sumos 100 mln. eurų sudarytų didesnės fondo pajamos.
Pasak ekspertės, planuojama iš sergančiųjų surinkti suma būtų beveik 13 kartų mažesnė nei numatomas fondo pajamų augimas. Ji taip pat priminė, kad jau pirmąjį šių metų ketvirtį ligoninėms trūko 40 mln. eurų atsiskaityti už suteiktas viršsutartines paslaugas, todėl gydymo įstaigos nežinojo, ar už jau gydytus pacientus bus sumokėta.
K. Šeinauskienė teigė, kad PSDF rezerve laikant beveik milijardą eurų, papildomų pajamų ieškoma mažinant sergančiųjų išmokas.
Ekspertė taip pat rėmėsi šių metų gegužės 11 d. Seimo Sveikatos reikalų komitete tuomečio finansų ministro Kristupo Vaitiekūno išsakytu paaiškinimu. Pasak jo, šalies fiskalinį tvarumą riboja ne deficitas, o išlaidos, nes su Europos Komisija suderinta, kiek gali didėti visos valstybės išlaidos.
PSDF rezervą ministras palygino su skirtingomis kišenėmis ant švarko: vienoje jų gali būti daugiau pinigų, kitoje – mažiau, tačiau bendra suma dėl to nesikeičia.
K. Šeinauskienė pabrėžė, kad PSD yra tikslinė įmoka, skirta sveikatos priežiūrai. Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnis nustato, kam gali būti naudojamos fondo lėšos, o pinigų perkėlimas tarp skirtingų biudžeto sričių jame nenumatytas.
Ekspertės vertinimu, jeigu papildomų lėšų dėl bendrų išlaidų ribojimų nebūtų galima skirti sveikatos paslaugoms, 8 mln. eurų surinkimas jų nepagerintų – šie pinigai tiesiog padidintų PSDF rezervą.