Valdančiųjų darbo grupė rengia posėdį, kuriame nagrinės 2027 metų valstybės biudžeto projektą ir galimus mokesčių pakeitimus. Ji sudaryta mažiesiems koalicijos partneriams – demokratams ir „valstiečiams“ – sukritikavus dabartinį biudžeto variantą ir kai kuriems valdantiesiems pareiškus, kad be jų pasiūlymų projekto nepalaikys.
Darbo grupė sprendimų nepriims
Demokratų atstovas T. Tomilinas BNS sakė, kad mažesniame rate bus išsamiai nagrinėjami tiek galimi pajamų šaltiniai, tiek planuojamos išlaidos. Pasak jo, darbo grupė skirta koalicijos bendradarbiavimui stiprinti ir padėti efektyviau pasirengti koalicijos tarybos diskusijoms.
Darbo grupė sprendimų nepriims – ji dirbs kartu su Finansų ministerija, kad ši būtų tinkamai pasirengusi pokalbiams koalicijoje.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovė Aušrinė Norkienė teigė iš ministerijos laukianti konkrečių duomenų apie akcizus ir azartinių lošimų mokesčius. Per ankstesnį koalicijos posėdį dalis skaičių, anot jos, nebuvo pateikta, todėl dabar tikimasi konstruktyvesnės diskusijos, paremtos konkrečiais skaičiavimais.
Darbo grupės išvados ir pasiūlymai bus perduoti koalicijos tarybai. Joje dirba po du atstovus iš kiekvienos partijos.
Planuojami didesni mokesčiai
Kaip skelbė BNS, po praėjusią savaitę vykusio koalicijos tarybos posėdžio premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad ieškant papildomų pajamų į biudžetą sutarta didinti azartinių lošimų, loterijų ir produktų su cukrumi apmokestinimą. Didesni mokesčiai galėtų įsigalioti nuo 2027 metų liepos.
Skaičiuojama, kad šios priemonės valstybės biudžeto metines pajamas padidintų maždaug 100 mln. eurų, o vien kitais metais papildomai būtų surinkta apie 50 mln. eurų.
Finansų ministras Taurimas Valys trečiadienį pabrėžė, kad tokie planai kol kas vertinami atsargiai, tačiau jie bus svarstomi. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog tokie koalicijos ketinimai leistų mažinti biudžeto deficitą neįvedant naujos mokesčių reformos, kuri erzintų visuomenę ir verslą.
Partneriai kelia savo sąlygas
Demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius anksčiau pareiškė, kad frakcija dabartiniam biudžeto projektui pritarti negali. Jis taip pat kėlė klausimą, kuo pagrįstas kitų metų biudžete numatomas 3,8 proc. pajamų deficitas. Demokratai siekia, kad būtų apmokestintas azartinių lošimų verslas.
LVŽS pirmininkas Aurelijus Veryga teigė, kad derybose dėl kitų metų biudžeto iškėlė sąlygą Seime dar iki įstatymo priėmimo svarstyti šiuo metu įstrigusį projektą dėl patariamojo referendumo šeimos sampratos klausimu. Jei šis klausimas nebūtų įtrauktas į parlamento darbotvarkę, tai, politiko teigimu, reikšmingai paveiktų „valstiečių“ sprendimą balsuojant dėl biudžeto.
Kas numatyta biudžeto projekte?
Pagal dabartinį projektą kitais metais krašto apsaugai planuojama skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto, arba daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų. Taip pat numatoma didinti pensijas ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus bei finansuoti papildomas paramos šeimoms priemones.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 proc. BVP, o valstybės skola sudarys 48,2 proc. BVP. Mastrichto kriterijuose nustatytos atitinkamos ribos yra 3 proc. deficitui ir 60 proc. valstybės skolai.