Lietuvos Vyriausybė kol kas nesiryžta papildomai apmokestinti Lenkijos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen“, nors jos pajamos ir pelnas antrąjį ketvirtį išaugo daugiau nei penkis kartus. Skaičiuojama, kad metų pabaigoje „Orlen Lietuva“ pelnas iš naftos perdirbimo gali siekti apie 350 mln. eurų ar net pusę milijardo.
Valdžia teigia vertinanti galimas tarptautinių santykių pasekmes. „Orlen“ Lietuvoje vykdo dideles investicijas, todėl papildomas apmokestinimas esą galėtų apsunkinti santykius su Lenkija.
Kol kas Vyriausybė neįvardija, kiek biudžetui galėtų duoti vadinamasis pagautės mokestis – papildomas mokestis už netikėtai išaugusias pajamas ir pelną. Ekspertų vertinimu, galimos pajamos svyruotų nuo maždaug 50 mln. iki daugiau nei 100 mln. eurų.
Vyriausybės klausia, kodėl nesekama Lenkijos pavyzdžiu
Seime per Vyriausybės valandą liberalas Simonas Gentvilas finansų ministro Taurimo Valio klausė, kodėl Lietuva neįveda tokio paties mokesčio „Orlen“, kokį pritaikė Lenkija.
Tokiu mokesčiu bendrovė papildomai prisideda prie valstybės biudžeto, kai dėl netikėtų aplinkybių gauna neplanuotų pajamų ir pelno. Šiuo atveju naftos perdirbimo maržas išaugino karai Irane ir Ukrainoje.
S. Gentvilas teigė, kad degalinių marža už litrą padidėjo 5 centais, o perdirbėjo – nuo 17 centų sausį iki 58 centų. Pasak politiko, „Orlen Lietuva“ pelnas šiuo metu išaugo tris kartus.
Finansų ministras T. Valys anksčiau nurodė, kad papildomos biudžeto pajamos galėtų siekti nuo nulio iki 46 mln. eurų, tačiau tokio sprendimo įgyvendinimas užtruktų iki šešių mėnesių ir būtų susijęs su daugybe tarptautinių santykių rizikų.
Tokie ministro argumentai leidžia suprasti, kad Vyriausybė dėl kelių dešimčių milijonų eurų papildomų pajamų kol kas nenori konfliktuoti su Lenkija. Tuo metu pati Lenkija, panaudodama papildomai gautą „Orlen“ pelną, sumažino degalų kainas. Mažesnėmis kainomis naudojasi ne tik lenkai, bet ir pasienyje gyvenantys lietuviai.
Prezidentūra taip pat pasigenda išsamesnių skaičiavimų, kiek mokesčių į Lietuvos biudžetą galėtų sumokėti „Orlen Lietuva“, jei būtų įvestas pagautės mokestis.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius „Žinių radijui“ sakė, kad geopolitinio konteksto vertinimas yra svarbus, tačiau kiekvienas finansinis siūlymas turi būti pagrįstas kaštų ir naudos analize. Pasak jo, kol kas nėra pateikta išsamių skaičiavimų, kiek būtų surinkta mokesčių ir kokių neigiamų padarinių galėtų kilti. Tokia analizė, jei būtų atlikta, galėtų būti svarstoma.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius dar spalio viduryje teigė, kad ši tema nėra atmesta. Pasak jo, ją nagrinėja prie Vyriausybės sudaryta speciali darbo grupė, o sprendimai, jei tokie bus priimti, bus paskelbti viešai.
Premjeras taip pat priminė reaktorių, kuris per Klaipėdos uostą buvo gabenamas iš Italijos į Mažeikius. Šiuo pavyzdžiu jis pabrėžė dideles „Orlen“ investicijas Lietuvoje ir leido suprasti, kad tokiomis aplinkybėmis papildomas bendrovės apmokestinimas gali būti vertinamas kaip netinkamas.
Bendrovė ataskaitų neskelbia, tačiau pelno prognozės auga
Įprastai „Orlen Lietuva“ finansines ataskaitas pateikdavo kas ketvirtį. Šiemet, naftos verslui esant ypač palankiai rinkos situacijai, bendrovė to nebedaro.
Energetikos eksperto Martyno Nagevičiaus teigimu, ataskaitos nepateiktos už pirmąjį ir antrąjį ketvirčius. Trečiojo ketvirčio ataskaitos dar neprivaloma pateikti, tačiau, pasak eksperto, bendrovė gali nenorėti skelbti rezultatų, nes pelnas atrodytų labai didelis.
Nors „Orlen Lietuva“ savo duomenų nepateikia, netrūksta prognozių apie visos „Orlen“ grupės rezultatus. M. Nagevičius nurodė, kad praėjusiais metais grupės pelnas, zlotus perskaičiavus į eurus, siekė 625 mln. eurų, o šiemet prognozuojama 6,7 mlrd. eurų suma. Tai reikštų pelno augimą 11 kartų.
Lenkijos Vyriausybė, pasak eksperto, nusprendė 60 proc. tarifu apmokestinti šį viršpelnį, o gautas papildomas pajamas panaudoti akcizui mažinti.
„Orlen Lietuva“, įvertinus jos pajėgumus ir dabartinę rinkos padėtį, šiemet iš naftos perdirbimo gali uždirbti apie 350 mln. eurų ar net pusę milijardo. M. Nagevičius skaičiavo, kad perdirbto naftos barelio marža padidėjo maždaug tris–keturis kartus. Jei sąnaudos liko panašios, pelnas galėtų išaugti net 11 kartų, o panašus kaip Lenkijoje mokestis Lietuvai galėtų atnešti apie 100 mln. eurų.
Politikai kritikuoja atsargią Lietuvos poziciją
Lietuva dėl šios situacijos atsiduria nepatogioje padėtyje: Vyriausybė nenori bloginti santykių su Lenkija, tačiau dalis parlamentarų tokią poziciją kritikuoja.
Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad Lietuva nepriima sprendimo nei dėl akcizo mažinimo, nei dėl papildomo didmenininkų pelno apmokestinimo. Pasak jos, susidaro įspūdis, kad Lenkija savo rinkos interesais rūpinasi labiau nei Lietuva.
Ekspertai taip pat kritikuoja Europos Sąjungą, kuri nesiima bendro energetinių išteklių kainų krizės sprendimo ir leidžia valstybėms brangių degalų problemą spręsti skirtingai.
„Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad vienos šalys mažina degalų kainas ar akcizus, o kitos to nedaro. Tai iškreipia konkurencines sąlygas visoje Europoje. Jo teigimu, panaši situacija buvo ir per 2022–2023 metų energetikos krizę, kai kiekviena valstybė rinkosi savus sprendimus.
„Euronews“ skelbia, kad Lenkijos valstybės kontroliuojama naftos perdirbimo bendrovė „Orlen“ antrąjį ketvirtį gavo beveik 18 mlrd. eurų pajamų ir uždirbo beveik 2 mlrd. eurų grynojo pelno. Tai buvo daugiau nei penkis kartus didesnis rezultatas nei prieš metus.