Vilniuje iškilusiame Nacionaliniame stadione pradėtas montuoti stogas, kuris turėtų apsaugoti tribūnose futbolo rungtynes ir koncertus stebinčius žmones nuo lietaus, sniego bei saulės kaitros. Spalį pagal numatytą planą startavus darbams, jau įrengta apie trečdalis stogo pagrindo. Iki lapkričio pabaigos ketinama sujungti visas laikančiąsias plienines konstrukcijas, teigiama pranešime spaudai.
Stadiono generalinės rangovės – statybų bendrovės „Naresta“ – vadovas Tadas Grincevičius nurodo, kad stogas iš esmės pakeis atviro stadiono lankytojų patirtį. Jo teigimu, kelių valandų trukmės rungtynių ar koncertų metu apsauga nuo kritulių ypač aktuali šeimoms su vaikais ir renginių lankytojams vėsesniu metų laiku. Pasak jo, kaip planuota, stogo dengimas pradėtas spalį, o iki didžiųjų metų švenčių numatoma uždengti daugiau nei pusę jo ploto.
Šiuo metu skirtingose stadiono vietose vyksta nevienodi darbai: kai kur montuojami paskutiniai metalinių konstrukcijų elementai, kitur klojami stogo sluoksniai. Lapkritį planuojama užbaigti likusį kampą ir sujungti visas konstrukcijas į vientisą sistemą. Taip pat ketinama pradėti montuoti stadiono fasadą.
Iki gruodžio pabaigos – beveik 60 proc. stogo
Konstrukcijų montavimas ir stogo dengimas vyksta vienu metu. Baigtos konstrukcijų dalys perduodamos dangą montuojančioms komandoms, o kitose zonose dar tęsiami metalo darbai. Toks organizavimas reikalauja suderinti darbų seką, medžiagų pristatymą ir kėlimo operacijas, tačiau leidžia nuolat didinti uždengto stogo plotą nelaukiant, kol bus sumontuotas paskutinis konstrukcijos elementas, aiškina T. Grincevičius.
Visas stadiono stogas užims 9,5 tūkst. kv. m. Šiuo metu sumontuota 3,1 tūkst. kv. m profiliuoto metalo pakloto – pagrindo, ant kurio klojami tolesni sluoksniai. Stogo sistemą sudarys profiliuotas paklotas, šilumos izoliacija ir hidroizoliacinė danga, sauganti nuo vandens.
Stogo įrengimas suskirstytas į du etapus. Pirmuoju etapu numatyta uždengti 5,6 tūkst. kv. m, tai yra beveik 60 proc. viso ploto. Šią dalį planuojama baigti iki gruodžio pabaigos, šventiniu laikotarpiu. Likęs plotas turėtų būti uždengtas sausį–vasarį, tačiau galutinę darbų eigą gali koreguoti oro sąlygos.
Stogo darbams įtakos turi vėjas, krituliai ir temperatūra. Todėl vertinama ne tik tai, ar saugu dirbti aukštyje, bet ir ar sąlygos tinkamos kokybiškai įrengti dangą – nuo to priklausys jos sandarumas bei ilgaamžiškumas, pažymi „Naresta“ vadovas.
Rengiamas ir futbolo aikštės pagrindas
Lygiagrečiai su stogo įrengimu ruošiamas pagrindinės futbolo aikštės pagrindas. Keliamas jo lygis, planuojamas laistymo bei šildymo sistemų įrengimas, o aplink aikštę klojami lietaus nuotekų vamzdynai.
Šie sprendimai bus svarbūs vejos priežiūrai ir aikštės naudojimui skirtingais metų laikais. Laistymo sistema palaikys reikiamą drėgmę, šildymas mažins grunto įšalimo riziką, o vandens nuvedimo tinklai pašalins kritulių ir perteklinį laistymo vandenį.
Nors žiūrovai matys tik veją, jos būklę ir tinkamumą rungtynėms didele dalimi lems po ja įrengtas pagrindas bei inžinerinės sistemos. Darbus būtina atlikti nustatyta seka, suderinant aukščius ir skirtingų sistemų įrengimą. Tai ypač svarbu Lietuvos klimato sąlygomis, kai aikštei tenka atlaikyti ir gausius kritulius, ir šaltį, teigia T. Grincevičius.
Stadiono viduje toliau įrengiamos patalpos, montuojamos inžinerinės sistemos, betonuojamos grindys ir atliekami hidroizoliacijos darbai. Numatyta įrengti erdves žiūrovams aptarnauti, taip pat patalpas komandoms, teisėjams ir renginių organizatoriams.
Statybvietėje apsilankė UEFA delegacija
Spalio 30 d. Nacionalinio stadiono statybvietėje pirmą kartą lankėsi Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) delegacija. Kartu su Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovais ji apžiūrėjo statomą objektą ir susipažino su projekto eiga.
Vizitas surengtas ruošiantis 2028 metais Lietuvoje vyksiančiam Europos vaikinų iki 17 metų futbolo čempionatui. Į rungtynių vietų sąrašą siekiama įtraukti ir Vilniuje statomą Nacionalinį stadioną.
T. Grincevičiaus teigimu, tai, kad pasirengimas tarptautinėms varžyboms aptariamas dar statybvietėje, komandai suteikė galimybę pristatyti įgyvendinamus sprendinius, paaiškinti patalpų ir infrastruktūros paskirtį bei darbų seką. Tai leidžia iš anksto derinti statybos ir būsimo stadiono naudojimo klausimus.
Nacionalinį stadioną planuojama įrengti pagal aukščiausios, UEFA IV, kategorijos reikalavimus. Jie taikomi aikštei, žaidėjų ir teisėjų patalpoms, žiūrovų infrastruktūrai, saugumo sprendiniams, žiniasklaidos darbo vietoms bei rungtynių organizavimo erdvėms.
Šie kriterijai susiję ne tik su techniniais sprendimais, bet ir su žiūrovų patirtimi: matomumu iš tribūnų, transliacijomis, saugiu judėjimu, patekimu į stadioną bei naudojimusi jo infrastruktūra. „Naresta“, kaip rangovė, siekia kokybiškai įgyvendinti projektą, kad stadionas būtų tinkamas tarptautinėms varžyboms ir patogus tūkstančiams lankytojų.
„Naresta“ veikia nuo 1994 m. Šiuo metu bendrovė stato Nacionalinį stadioną Vilniuje, „Domus Naturae“ gamyklą Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke, „Saulės“ privačios gimnazijos kompleksą, Vilniaus Verkių slėnio gimnaziją M. Marcinkevičiaus gatvėje, daugiafunkcį kompleksą „AMPÉRA“, pirmąją Europoje saldaus baltymo brazeino gamyklą ir daugiafunkcę šaudyklą Rūdninkų poligone. Įmonė taip pat modernizuoja A. Goštauto kvartalo pirmąjį konversijos etapą.