Rekordiškai didėjant gynybos finansavimui, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad kitąmet bus atnaujinti oro gynybos sprendimai. Vis dėlto, pasak jo, Lietuvai svarbu įvertinti, ar būtina rinktis pačią brangiausią ginkluotę.
Laidoje ministras taip pat komentavo gynybos biudžetą, planuojamus įsigijimus ir oro gynybos sistemos kūrimą.
Valstybės kontrolė yra nurodžiusi, kad kitąmet suplanuotiems gynybos įsipareigojimams gali prireikti apie 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau Vyriausybė numato skirti 5 proc. R. Kaunas tikina, kad Lietuva įsipareigojimo neatsisako, nors kai kurie sprendimai gali būti peržiūrimi.
Ministras pabrėžė, kad kariuomenėje nuolat vyksta diskusijos apie siekį įsigyti moderniausią ir brangiausią techniką. Tačiau finansinės galimybės, jo teigimu, nėra neribotos, todėl būtina rinktis tokią ginkluotę, kuri realiai užtikrintų šalies gynybą, net jei ji nebūtų aukščiausio įmanomo lygio.
Pasak R. Kauno, pagrindinis klausimas – ar Lietuva pajėgi pirkti maksimaliai brangius sprendimus, ar verta rinktis kiek žemesnio lygio įrangą, kuri taip pat suteiktų reikiamą apsaugą.
Lietuva lieka 5 proc. gynybos finansavimo klube
Ministras priminė, kad šiemet gynybai numatyta 5,38 proc. BVP. Be to, per kitas ministerijas skiriama dar apie 1,5 proc. lėšų, susijusių su tiesioginės ir dvejopos paskirties sprendimais. Taigi bendrai saugumui skiriama beveik 7 proc.
2027 metais tiesioginiams gynybos poreikiams taip pat numatyta 5 proc. BVP, o kitų ministerijų asignavimų eilės būtų naudojamos papildomiems dvejopos paskirties sprendimams. R. Kaunas mano, kad metų pabaigoje bendra saugumui skirta suma bus didesnė nei 5 proc.
Jis pabrėžė, kad 5 proc. tiesioginei gynybai bus skirti, o metų eigoje gali atsirasti ir papildomų finansavimo šaltinių. Anot ministro, neįvykdžius šio įsipareigojimo Lietuva ne tik neigiamai atrodytų partnerių akyse, bet ir neužtikrintų visų tiesioginių išorės saugumo poreikių.
Pirkimų procesus stabdo ne tik pinigų trūkumas
Krašto apsaugos ministerija sulaukia Prezidento ir Premjero kritikos dėl nespėjamų įvykdyti suplanuotų įsigijimų. R. Kaunas aiškina, kad mokėjimai už ginkluotę tradiciškai susitelkia metų pabaigoje, tačiau pripažįsta, jog pati sistema nėra tobula.
Ministro teigimu, tai matyti iš ilgamečių grafikų ir skaičių: nuo 2023 metų trečiasis ketvirtis yra geriausias pagal vykdymo rezultatus. Vis dėlto sistema ilgą laiką nebuvo tinkamai parengta ir pakankamai suskaitmeninta, o joje trūksta šiuolaikinių įrankių, galinčių taupyti laiką ir didinti efektyvumą.
Po plataus masto karo Ukrainoje šiuos trūkumus, pasak R. Kauno, reikėjo pradėti spręsti anksčiau. Dabar ministerija ir Gynybos resursų agentūra susiduria su darbuotojų stygiumi, o tiems patiems žmonėms tenka gerokai didesnis darbo krūvis.
Ministras taip pat kritikuoja netolygų lėšų panaudojimą: pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį ketvirčius procesai vyksta lėčiau, o ketvirtąjį vienu metu susitelkia pagrindiniai mokėjimai ir projektai. Jo teigimu, ateityje lėšos turėtų būti panaudojamos tolygiau.
Ministerijoje planuojama, kad nuo 2027 metų mokėjimai bus atliekami ne tik paskutinį, bet ir pirmąjį, antrąjį bei trečiąjį metų ketvirčius.
Anksčiau mokėjimai būdavo nukeliami į metų pabaigą todėl, kad ministerijai nepakakdavo finansavimo. Prireikus lėšų trūkumą tekdavo dengti iš kitų metų biudžeto, o sąskaitos būdavo apmokamos jau sausį.
Dabar, R. Kauno vertinimu, situacija pasikeitė: asignavimai yra didesni, o biudžetas – tolygesnis ir tinkamesnis. Todėl atitinkamai turi keistis ir visa pirkimų sistema.
Siekiant spręsti problemas, Gynybos resursų agentūrai didinami atlyginimai. Taip pat pirkimų darbuotojams, kurie priima sprendimus ir pasirašo dokumentus, numatomas civilinis draudimas bei galimų teisminių išlaidų kompensavimas. Ministras aiškino, kad dėl daugybės kontrolės institucijų darbuotojai gali baimintis, jog dėl savo parašo ateityje teks aiškintis teisme ar samdytis advokatus.
„Dalinė“ oro gynybos sistema turėtų atsirasti iki 2027 metų pabaigos
Dalį integruotos oro gynybos sistemos planuojama sukurti iki 2027 metų pabaigos. R. Kaunas pripažino norintis, kad ji veiktų jau dabar, tačiau projekto sparta priklauso nuo Lietuvos pramonės, įmonių ir programuotojų gebėjimo sujungti skirtingas aptikimo priemones į vieną sistemą.
Ministras pasakojo, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams Karmėlavoje buvo pademonstruotas radaro veikimas. Ekrane matomi taškai neleidžia iš karto suprasti, ar fiksuojamas paukštis, dronas, orlaivis, ar grėsmės nekeliantis meteorologinis reiškinys.
Tokiai informacijai tinkamai ir greitai įvertinti, pasak R. Kauno, reikia ne tik radarų, bet ir garso, vaizdo kamerų bei elektroninės detekcijos duomenų. Šiuo metu šie duomenys yra skirtingose sistemose, todėl vienu metu tektų stebėti daugybę ekranų.
Tikslas – visus šiuos sprendimus sujungti į vieną sistemą. Ministras teigia, kad tai įgyvendinti realu, o pramonė signalizuoja, jog tokie sprendimai yra įmanomi.
Taikos metu kariuomenė, kitaip nei Ukrainoje, nėra išdėstyta visoje valstybės teritorijoje. Kariai yra dislokuoti konkrečiose vietose, kur treniruojasi ir dirba, todėl oro gynybos specialistų paskirstyti po visą Lietuvą nėra realu.
Tačiau visoje šalyje galima išdėstyti kinetines ir nekinetines priemones, kurios būtų centralizuotai valdomos iš vieno ar kelių punktų. Tokios sistemos Lietuva kol kas neturi, tačiau jos sukūrimas yra iškeltas kaip tikslas.
R. Kaunas paaiškino, kad „dalinė“ sistema reikštų iki metų pabaigos sukurtą fragmentuotą, tačiau vientisą sprendimą. Jei jis veiktų ir užtikrintų reikiamą efektą, vėliau sistemą būtų galima išdėstyti visoje Lietuvoje.