Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), įvertinusi pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimą antikorupciniu požiūriu, nustatė teisės aktų spragų. Jos gali sudaryti sąlygas neskaidriai parinkti paslaugų teikėjus, nevienodai paskirstyti jiems užsakymus ir valstybės lėšomis apmokėti ekonomiškai nepagrįstas išlaidas.
Ketvirtadienį tarnyba pranešė, kad parengtoje išvadoje pasigesta aiškių taisyklių, pagal kurias turėtų būti pasirenkami pacientus vežantys paslaugų teikėjai.
Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) gali pasitelkti kitus subjektus ne tik vykdydama viešuosius pirkimus, bet ir sudarydama jungtinės veiklos sutartis. Vis dėlto nėra konkrečiai apibrėžta, kada turėtų būti taikomas toks būdas, kaip turi būti užtikrinama konkurencinga partnerių atranka ir pagal ką nustatomos jiems skiriamos paslaugų apimtys bei atlygis.
STT vertinimu, dėl to gali būti sudaromos sąlygos pasirinkti konkrečius paslaugų teikėjus ir suteikti jiems palankesnes sąlygas.
Vertinimas taip pat atskleidė, kad nėra objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų paskirstomi konkretūs pacientų pavėžėjimo užsakymai. Neaišku, kada kelionę turėtų vykdyti pati GMPT, o kada – jos pasitelkti subjektai. Be to, nenustatyta aiški pareiga pirmenybę teikti arčiausiai paciento esančiam arba ekonomiškiausią paslaugą galinčiam suteikti vežėjui.
Todėl sprendimus priimantys asmenys gali savo nuožiūra parinkti, kuriam teikėjui atiteks valstybės finansuojamas užsakymas ir su juo susijusios pajamos, nurodo STT.
Problemų nustatyta ir kontroliuojant paslaugų kainas bei patiriamas išlaidas. Teisės aktuose neapibrėžta, kas ir pagal kokius kriterijus turi tikrinti, ar pasirinktas tinkamiausias paslaugos teikėjas, ar parinktas maršrutas buvo racionalus ir ar prašoma kompensuoti suma atitinka būtinas sąnaudas.
Taip pat nepakankamai reglamentuotos Valstybinės ligonių kasos (VLK) arba kito atsakingo subjekto pareigos tikrinti tokių išlaidų pagrįstumą ir veiksmai, kurių reikėtų imtis nustačius nepagrįstas išlaidas.
STT teigimu, šių rizikų svarbą patvirtina Valstybės kontrolės audito metu nustatyti neekonomiško pacientų pavėžėjimo atvejai.
Vienu atveju pacientui Vilniuje reikėjo nuvažiuoti vos 1,1 km, tačiau automobilis atvyko iš Elektrėnų ir iš viso nuvažiavo 72,1 km. Už šią paslaugą sumokėta 259,20 euro.
Kitu atveju pacientą reikėjo nuvežti 109 km iš Palangos į Mažeikius. Pavežėjas taip pat atvyko iš Elektrėnų, todėl iš viso nuvažiavo net 670 km, o paslauga kainavo 1 tūkst. 355 eurus.
STT vertinimu, kai nėra aiškių užsakymų paskirstymo, kainodaros ir finansinės kontrolės mechanizmų, gali nepagrįstai augti apmokamos išlaidos, o neekonomiškų sprendimų finansinė našta tenka valstybei.
Tarnyba atkreipė dėmesį ir į procedūras, taikomas vertinant specializuotų pacientų pavėžėjimo paslaugų poreikį. Nepakankamai aiškus jų reglamentavimas taip pat gali lemti korupcijos rizikas.
Jeigu GMPT suabejoja, ar sveikatos priežiūros įstaigos užsakyta paslauga iš tiesų būtina, o susitarti nepavyksta, galutinį sprendimą priima pati paslaugą užsakiusi įstaiga.
STT nurodo, kad tokiu atveju subjektas, kurio sprendimo pagrįstumu abejojama, pats sprendžia dėl paslaugos reikalingumo, o nepriklausomas patikrinimas prieš ją apmokant nėra privalomas. Tarnybos teigimu, tai gali sudaryti prielaidas nepagrįstai naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas.
STT siūlo šalinti nustatytas teisinio reguliavimo spragas: užtikrinti konkurencingą paslaugų teikėjų atranką, nustatyti objektyvius užsakymų paskirstymo kriterijus, aiškiau reglamentuoti kainodarą ir sustiprinti išankstinę bei paskesnę finansinę kontrolę.
Tarp siūlymų – taip pat numatyti nepagrįstai panaudotų lėšų grąžinimo mechanizmą ir užtikrinti nepriklausomą ginčytinų paslaugų užsakymų pagrįstumo vertinimą.
Antikorupcinio vertinimo išvada perduota Sveikatos apsaugos ministerijai. Apie tai, kaip ministerija atsižvelgė arba ketina atsižvelgti į STT pastabas, ji turi informuoti per du mėnesius nuo išvados gavimo.