J. Pauliukienė švietimo įstaigų vadove dirba apie 20 metų. Savo profesinį kelią ji pradėjo pradinėse klasėse, vėliau mokė vokiečių kalbos, dirbo direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir vadovavo įvairioms bendrojo bei specializuoto ugdymo mokykloms.
Daugiau nei dešimtmetį ji buvo mokyklų veiklos kokybės išorės vertintoja, o šiuo metu mentorystę teikia pradedantiesiems mokyklų vadovams. Kauno Martyno Mažvydo progimnazijai J. Pauliukienė vadovauja nuo 2022 metų. Sukaupta patirtis, pasak direktorės, leido geriau suprasti skirtingas mokyklas ir pamatyti, kokią įtaką jų veiklai daro vadovo požiūris į žmones bei jų potencialą.
J. Pauliukienės įsitikinimu, mokyklą pirmiausia kuria ne pastatas ar pamokų tvarkaraštis, o žmonės ir jų tarpusavio santykiai. Todėl priimdama sprendimus ji visada vertina, ar jie bus naudingi vaikui, padės augti mokytojui ir kurs ilgalaikę naudą mokyklai.
Direktorė pabrėžia, kad vadovui svarbu pastebėti kiekvieno bendruomenės nario galimybes ir paskatinti išbandyti naujus dalykus. Tačiau norint įkvėpti kitus keistis, pačiam vadovui taip pat reikia nebijoti mokytis ir priimti iššūkius.
Mokinių pasiūlymai tampa tikrais pokyčiais
Į mokyklos gyvenimą vaikai įtraukiami įvairiais būdais. Kiekvienų mokslo metų pradžioje rengiama „Direktorės valanda“, kurios metu mokiniai su vadove kalbasi apie taisykles, vertybes, skatinimo priemones ir kitus jiems svarbius klausimus. Progimnazijoje jie gali ne tik išsakyti nuomonę, bet ir patys spręsti, kaip turėtų keistis mokyklos aplinka.
Į dalyvaujamąjį biudžetą įtraukti visi 5–8 klasių mokiniai, o svarbiausi planavimo etapai aptarti kartu su Mokinių taryba. Vaikai teikė pasiūlymus ir balsavo, kam turėtų būti panaudotos lėšos. Tarp įgyvendintų idėjų – stalo bei judrieji žaidimai, skirti pertraukoms be telefonų, taip pat lauko klasė ir pakeltų lysvių erdvė.
Pasak direktorės, matydami, kad jų pasiūlymai tampa realiais sprendimais, mokiniai labiau ima jaustis atsakingi už mokyklą.
Finansinius sprendimus progimnazijos mokiniai mokosi priimti ir kitose veiklose. Nuo penktos klasės čia ugdomas finansinis raštingumas bei verslumas, bendradarbiaujama su „Lietuvos Junior Achievement“, o mokykloje įrengta Antreprenerystės klasė. Artimiausiais metais šias galimybes norima pasiūlyti ir jaunesniems mokiniams.
Mokyklos vadovės teigimu, vaikai turi išmokti planuoti, išgryninti idėją, įvertinti jos vertę, dirbti komandoje ir nebijoti klaidų. Vien teorinių žinių nepakanka – jiems reikia aplinkos, kurioje galėtų kurti prototipus, steigti mokomąsias įmones ir spręsti realias problemas.
Mokinių pažanga vertinama ne tarpusavyje, o lyginant su ankstesniais rezultatais
Progimnazijoje mokiniai skatinami savarankiškai vertinti ir savo mokymąsi. Individualios pažangos stebėjimo sistema veikia nuo 2023 m., o 2025 m. ji buvo suskaitmeninta. Mokyklos duomenimis, praėjusiais metais savo mokymąsi reguliariai įsivertino 96 proc. mokinių.
Padedami mokytojų, vaikai įvertina savo gebėjimus, išsikelia tikslus ir trimestro pabaigoje aptaria, kas pavyko, su kokiais sunkumais susidūrė bei kokių tolesnių veiksmų reikėtų. Kai mokinys pats nusprendžia, kad jo tikslas – pagerinti teksto suvokimą, mokymasis tampa labiau susijęs su jo paties siekiais, o ne vien su mokytojo ar tėvų lūkesčiais.
J. Pauliukienė sako, kad mokinys turėtų gebėti atsakyti į tris klausimus: kur jis yra, kur nori nueiti ir ką turi padaryti, kad ten atsidurtų. Dėl to vaikai pirmiausia raginami lyginti savo dabartinius rezultatus su ankstesniais, o ne su klasės draugų pasiekimais.
Vien įsivertinimo, direktorės nuomone, neužtenka. Mokykla turi sudaryti sąlygas vaikams tobulėti pagal jų individualius poreikius. Didelį potencialą turintiems mokiniams įkurta Gabiųjų akademija, 1–8 klasių vaikams veikia konsultaciniai centrai, o 5–8 klasių mokiniams – namų darbų ruošos centrai. Sprendžiant dėl pagalbos, vertinami mokinių pasiekimų, lankomumo ir savijautos duomenys.
Direktorė pasakoja, kad išanalizavus penktų klasių rezultatus paaiškėjo, jog pereinant iš ketvirtos į penktą klasę pasiekimai svyruoja. Todėl buvo pakoreguoti konsultacijų tvarkaraščiai ir sustiprintas pagalbos mokiniui specialistų dalyvavimas pamokose. J. Pauliukienė pabrėžia, kad duomenys vertingi tik tuomet, kai jų pagrindu priimamas konkretus sprendimas.
Rezultatus lemia ne viena iniciatyva, o nuoseklus darbas
Progimnazijoje vertinami ne tik individualūs mokinių pasiekimai, bet ir bendri ugdymo rezultatai. Pagal ketvirtų ir aštuntų klasių nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (NMPP) rezultatus Kauno Martyno Mažvydo progimnazija patenka tarp stipriausių šalies mokyklų.
Mokykla taip pat gavo aukščiausio lygio Europos STEM mokyklos ekspertės įvertinimą, o už tvarumo iniciatyvas 2025 m. buvo apdovanota „Trimis tvarumo bruknėmis“. Nuo 2022 iki 2026 m. mokinių skaičius progimnazijoje padidėjo 158 vaikais.
Šiuos pasiekimus J. Pauliukienė sieja su ilgalaikiu visos bendruomenės darbu. Įgyvendinant skirtingas iniciatyvas, jos teigimu, ypač svarbu sudaryti mokytojams galimybę mokytis vieniems iš kitų ir dalytis praktine patirtimi.
Progimnazijoje taikomas kolegialus mokymasis: pedagogai stebi vieni kitų pamokas, o vėliau jas aptaria pagal metodą „Dvi žvaigždės ir vienas linkėjimas“. Taip išskiriami pasisekę dalykai ir sritys, kurias būtų galima tobulinti. Mokykla taip pat turi vidinę platformą „MMM – Mažvydo mokytojai mokosi“, kurioje dalijamasi per mokymus įgytomis žiniomis.
Vien stiprios komandos ne visuomet gali išspręsti visus sunkumus
Nors nemažai pokyčių progimnazija įgyvendina savo jėgomis, daliai problemų spręsti, direktorės teigimu, būtini visos švietimo sistemos sprendimai. Tarp svarbiausių poreikių ji nurodo stabilesnį finansavimą, lengviau prieinamus pagalbos specialistus ir mažesnę administracinę naštą. Ypatingą reikšmę J. Pauliukienė teikia pasitikėjimui mokytojais bei mokyklų vadovais.
Jos vertinimu, naują tvarką, formą ar rodiklį sukurti nesunku, tačiau kur kas sudėtingiau suformuoti aplinką, kurioje mokytojas galėtų eksperimentuoti, mokytis iš nesėkmių ir ieškoti geresnių sprendimų. Lietuvoje, pasak direktorės, netrūksta kūrybingų ir iniciatyvių pedagogų bei mokyklų, kurios pokyčių imasi nelaukdamos idealių sąlygų. Joms reikėtų suteikti daugiau pasitikėjimo, veikimo galimybių ir reikiamos pagalbos.
Patirtimi ir idėjomis J. Pauliukienė dalijasi Švietimo vadovų klube, kurį inicijavo organizacijos „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“. Šiame klube ji tikisi atvirų diskusijų, naujų minčių ir galimybės perduoti per ilgametį vadovavimą, mokyklų vertinimą bei mentorystę sukauptą patirtį.
Direktorė pabrėžia, kad net ir didelę patirtį turintis mokyklos vadovas negali nustoti mokytis bei keistis. Vaikai, pasaulis ir technologijos nuolat kinta, todėl kartu turi keistis ir mokykla. Vadovo užduotis, jos įsitikinimu, nėra visada žinoti atsakymą – svarbiau padėti bendruomenei patikėti, kad jį galima rasti kartu.
Apie „Švietimas #1“
VšĮ „Švietimas numeris vienas“ yra ne pelno siekianti organizacija, kurią įsteigė Lietuvos startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“. Ji vienija lyderius, siekiančius kurti pažangią ir pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.