Lietuvos Vyriausybė Lenkijos energetikos koncernui „Orlen“ jau pranešė svarstanti galimybę įvesti viršpelnio mokestį, teigia premjeras Mindaugas Sinkevičius. Kartu jis pripažino, kad koncernas įspėjo: papildomas apmokestinimas galėtų paveikti planuojamas investicijas į Mažeikių gamyklą.
Ketvirtadienį Seime vykusios Vyriausybės valandos metu, atsakydamas į „aušriečio“ Aido Gedvilo klausimą apie tiesiogines konsultacijas su „Orlen“ vadovybe, M. Sinkevičius sakė, jog Vyriausybė apie viršpelnio mokesčio idėją buvo kalbėjusi tiesiogiai, viešai ir užuominomis. Premjeras taip pat nurodė ministrams pateikti galimo sprendimo variantą, tačiau pabrėžė, kad klausimas turi būti vertinamas objektyviai.
Pasak premjero, jeigu būtų nuspręsta apmokestinti naftos ir kitų energetikos įmonių viršpelnius, toks mokestis nebūtų taikomas vien „Orlen Lietuvai“, valdančiai Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą. Jis teigė, kad diskusijoje pernelyg daug dėmesio skiriama tik „Orlen“, nors energetikos įmonių yra ir daugiau.
M. Sinkevičius pabrėžė, jog sprendžiant dėl mokesčio reikėtų įvertinti ne tik nacionalinius interesus, bet ir tarpvalstybinių santykių aspektą. Jis pripažino, kad ši tema gali būti jautri, tačiau priminė, jog gyvenime neišvengiami du dalykai – mirtis ir mokesčiai, o nė vienas jų nėra malonus.
„Orlen“ vadovas Ireneuszas Fafara (Ireniušas Fanfara) šią savaitę pareiškė, kad koncernui teks apsispręsti, ar tęsti Mažeikių gamyklos modernizavimą. Jo teigimu, įgyvendintas projektas gamyklos veiklą pratęstų keliolikai metų, tačiau jo atsisakius išaugtų rizika, kad gamykla apskritai nutrauks veiklą.
M. Sinkevičius sakė, kad „Orlen“ Vyriausybę informavo apie planuojamas investicijas ir nurodė, jog papildomi Lietuvoje taikomi mokesčiai paveiktų jų įgyvendinimą. Premjero teigimu, tai buvo aiškiai išreikšta bendrovės pozicija.
Jis taip pat pasakojo, kad lankantis Mažeikiuose buvo kalbėta apie jau investuotus daugiau nei 800 mln. eurų, galbūt 900 mln. eurų, ir dar iki 0,5 mlrd. eurų sieksiantį poreikį projektui užbaigti.
I. Fafara Lenkijos agentūrai PAP teigė, kad vienas svarbiausių klausimų yra tai, ar „Orlen Lietuva“ pajėgs pati padengti šias išlaidas ir jai neprireiks papildomos Lenkijos koncerno paramos.
Neoficialiomis PAP žiniomis, Mažeikių investicijai užbaigti gali reikėti apie 600–700 mln. JAV dolerių, arba maždaug 536–625 mln. eurų.
PAP skelbia, kad nuo 2006 metų, kai įsigijo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, „Orlen“ į ją investavo daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių. Per tą patį laikotarpį „Orlen Lietuva“ sugeneravo apie 1 mlrd. JAV dolerių pelno.
„Orlen“ vadovas teigė, kad bendrovės pelnas yra per mažas, todėl jis nemato galimybės, jog investicijos atsipirktų. Vis dėlto gamyklos veikimą Mažeikiuose, jo vertinimu, pateisina tai, kad šiuo metu jai nereikia papildomo finansavimo.
BNS kalbinti ekspertai I. Fafaros pareiškimą vertino kaip derybinę poziciją, susijusią su Lietuvos politikų svarstymais apmokestinti netikėtą įmonės pelną. Kartu, jų nuomone, tai yra signalas Lietuvai įvertinti savo indėlį į milijardinės vertės gamyklos modernizavimą.
BNS anksčiau skelbė, kad praėjusių metų lapkritį „Orlen Lietuva“ nutraukė sutartį su Jungtinės Karalystės energetikos projektų valdymo bendrove „Petrofac“. Sutartis buvo nutraukta dėl nuolat vėlavusių darbų ir laiku neatsiskaitydavusios bendrovės, taip pat dėl finansinių sunkumų.
„Orlen Lietuvos“ atstovai teigė, kad iki sutarties nutraukimo buvo atlikta maždaug 80 proc. visų projekto darbų. Naujo rangovo bendrovė vis dar nerado, nors apie jį skelbti žada nuo pavasario.