Dominykui Stenioniui pastarieji mėnesiai buvo itin permainingi. Sezoną jis įspūdingai užbaigė Valmieroje, vėliau laukė sutarties ir rinkoje jautėsi beveik nepastebimas, tačiau viską pakeitė vasara Lietuvos rinktinėje. Po jos 24 metų gynėjas sulaukė galimybės persikelti į Ispaniją.
Dabar 178 cm ūgio krepšininkas rungtyniauja Žironos „Fiatc“ komandoje, mokosi naujos sistemos ir derina pasirodymus Ispanijos lygoje bei FIBA Europos taurėje. Į klubą jis atvyko rugsėjį, o komandoje taip pat žaidžia Martinas Gebenas.
Kol kas lietuvio sutartis yra laikina, todėl po FIBA „lango“ turėtų paaiškėti, ar jis liks Žironoje.
„Kartais atrodo, kad norėčiau likti, bet nežinau, ką galvoja klubas. Dabar tvyro nežinomybė, todėl sunku kelti didesnius tikslus. Dirbu kiekvieną dieną ir stengiuosi žaisti“, – apie ateitį kalbėjo D. Stenionis.
Ispanijos čempionate jis vidutiniškai per 9 minutes pelno 2,5 taško, atlieka 1,2 rezultatyvaus perdavimo ir surenka 1,2 naudingumo balo. FIBA Europos taurėje gynėjo rodikliai per 16 minučių siekia 8 taškus, 2,4 atkovoto kamuolio, 3,6 perdavimo ir 11,2 naudingumo balo.
„Fiatc“ ekipoje iš jo pirmiausia tikimasi aktyvios gynybos, spaudimo kamuoliui, energijos ir didelio tempo. Pats krepšininkas pripažįsta, kad prie tokio žaidimo turėjo priprasti, nes Ispanijoje krepšinis kitoks nei tas, prie kurio buvo įpratęs.
„Krepsinis.net“ pokalbyje D. Stenionis papasakojo apie bandymą įsitvirtinti Ispanijoje, vasarą rinktinėje atsivėrusias galimybes, patirtas traumas, norą susitikti su Facundo Campazzo ir įspūdį iš akistatos su Ricky Rubio.
Žaisti svarbiau nei graži aplinka
Gynėjas neslepia, kad intensyvus tvarkaraštis jam patinka, nors kelionės ir rungtynės pareikalauja tiek fizinių, tiek psichologinių jėgų. Karjeros pradžioje Žironoje buvo sunkiau, nes jis negaudavo norimų minučių.
Stenionis prisiminė, kad praėjusį sezoną mažoje Valmieros komandoje jautėsi laimingas vien todėl, kad aikštėje jam sekėsi. Tuo metu Ispanijoje, nors šalia buvo paplūdimys, miestas gražus, o sąlygos puikios, pasitenkinimo trūko, kai tekdavo sėdėti ant suolo. Dabar, atsiradus žaidimo laikui, situacija pasikeitė.
Jo nuomone, laimę galima rasti bet kur, jeigu pavyksta realizuoti save. Todėl žaisti Pasvalyje ir jaustis gerai, anot krepšininko, tikrai nėra neįmanoma.
Rinktinė tapo postūmiu į Ispaniją
Pastarųjų mėnesių pokyčius D. Stenionis vadina savotišku kosmosu. Dar neseniai jis žaidė Latvijoje, o dabar rungtyniauja vienoje stipriausių Europos nacionalinių pirmenybių. Krepšininkas teigė visada svajojęs žaisti šiltesnėje šalyje ir aukštesnio lygio čempionate, net kai dėl traumų jo karjera buvo sustojusi.
Lietuvos rinktinė vasarą jam tapo svarbiausiu karjeros postūmiu. Kitų pasiūlymų jis beveik neturėjo, o variantas iš Žironos atsirado būtent po pasirodymų rinktinėje.
Stenionis pripažino jautęs nusivylimą, kad po solidaus sezono Latvijoje nebuvo labiau pastebėtas. Jo manymu, yra didelis skirtumas tarp gerų statistinių rodiklių vidutiniokoje ir gero žaidimo komandoje, kuri laimi titulus. Su Valmieros ekipa jis iškovojo tris trofėjus, tačiau šis pasiekimas rinkoje nebuvo pakankamai įvertintas.
Krepšininkas taip pat pastebėjo, kad Lietuvos visuomenės dėmesio išvykusiems žaidėjams dažnai trūksta. Rinktinės rungtynės sulaukia gerokai didesnio susidomėjimo nei Latvijos–Estijos lygos mačai, todėl kelių savaičių etapas rinktinėje kartais gali suteikti daugiau matomumo nei visas sezonas klube.
Laikina sutartis ir sirgalių palaikymas
Į Žironą D. Stenionis vyko tikėdamasis likti visam sezonui. Nors klubas, jo teigimu, yra patenkintas lietuvio darbu, netrukus į komandą turėtų grįžti kiti žaidėjai, o gynėjų rotacija ir taip yra didelė. Dėl to galutinis sprendimas kol kas neaiškus.
Nežinomybė krepšininkui kelia nerimo, nes visi žmonės nori stabilumo ir aiškumo. Vis dėlto jis renkasi kasdienį darbą ir laukia, kaip susiklostys aplinkybės. Stenionis pabrėžė, kad net ir neįsitvirtinus Žironoje neturėtų likti be galimybių.
Žironos sirgalių palaikymas jam yra malonus įvertinimas. Krepšininkas mano, kad gerbėjus patraukia jo pastangos ir atsidavimas rungtynėse.
Komandoje lietuviui padeda Martinas Gebenas. Jis dalijasi patarimais aikštėje ir už jos ribų. Nors dėl šeimos – Gebenas augina du vaikus ir laukia trečio – jie po treniruočių daug laiko kartu nepraleidžia, tačiau kelionėse yra kambariokai.
Prie ispaniško krepšinio teko priprasti
Gyvenimas Ispanijoje D. Stenioniui didelio kultūrinio šoko nesukėlė. Jo teigimu, vietinis gyvenimo ritmas nėra labai nutolęs nuo lietuviško, o klube problemos dėl vėlavimų ar kitų organizacinių dalykų nekyla.
Žironos treneris Moncho Fernandezas, anot gynėjo, yra žmogiškas ir geranoriškas, tačiau kitoks tampa tuomet, kai komanda prastai žaidžia ar neatlieka savo darbo. Tada treneris gali ir papeikti, ir pagirti.
Fernandezo sistema reikalauja nuolatinio intensyvumo: reikia spausti kamuolį, greitai bėgti, suteikti energijos ir viską pradėti nuo gynybos. Stenionis anksčiau buvo labiau pratęs ieškoti situacijų, kurias galėtų atakuoti, tačiau Žironoje vyrauja greitis, agresija ir nuolatinis judėjimas.
Pirmą kartą išėjęs į „Liga Endesa“ aikštę lietuvis šį tempą pajuto iš karto. Po vos dviejų minučių jis buvo taip uždusęs, kad paprašė keitimo.
Debiutas Ispanijos lygoje jam sukėlė daugiau jaudulio nei pirmosios rungtynės Lietuvos rinktinėje. Atstovaudamas nacionalinei komandai jis jautė didelį Rimo Kurtinaičio pasitikėjimą, o klube, būdamas epizodinis žaidėjas, supranta, kad kiekvieną kartą turi greitai suteikti naudą – už klaidą galima netrukus sėsti ant suolo.
Mažesniam gynėjui – palanki lyga
D. Stenionis mano, kad Ispanijos čempionatas gali būti palankus žemesniems gynėjams. Čia nemažai komandų aikštėje vienu metu leidžia po du mažesnius krepšininkus.
Nors varžovai tikisi išnaudoti jo ūgį gynyboje, pats lietuvis jaučiasi sustiprėjęs. Jis geriau spaudžia kamuolį, gali atlaikyti išsikeitimus ir psichologiškai jaučiasi tvirčiau.
Labiausiai Stenionis kol kas norėtų susitikti su Madrido „Real“ gynėju Facundo Campazzo. Prieš kelerius metus Jonas Mačiulis jam iš Madrido parvežė argentiniečio marškinėlius, todėl tiesioginė akistata būtų simboliška. Šios komandos tarpusavyje žais sausį, tačiau kol kas neaišku, ar svajonė išsipildys.
Iki šiol didžiausią įspūdį jam paliko rungtynės prieš Ricky Rubio. Stenionis juokavo, kad bandydamas jį spausti privertė varžovą turėti problemų išsivarant kamuolį, tačiau Rubio aikštės matymas ir krepšinio supratimas yra kito lygio.
Traumos pakeitė požiūrį į pergales
Treneris yra viešai gyręs D. Stenionį už pastangas ir atsidavimą. Pats žaidėjas teigia, kad būtent tai yra jo kelias įsitvirtinti tokio lygio komandoje. Jam nereikia rungtynėse pelnyti 20 taškų – naudą jis turi kurti energija ir darbu gynyboje.
Šis etapas lietuviui parodė, kad jis gali žaisti tokiame lygyje, nors ir atlikdamas konkretų vaidmenį. Didžiausio užtikrintumo, jo manymu, kartais trūksta valdant komandą, tačiau daug kas priklauso nuo psichologinės būsenos.
Gynėjas pripažįsta, kad jo forma ir pasitikėjimas savimi svyruoja. Kai pavyksta sužaisti kelias geresnes rungtynes, aikštė ir krepšys atrodo didesni, tačiau po nesėkmingo mačo vėl kyla abejonių. Ypač sunku, kai sutartis sudaryta vos keliems mėnesiams.
Žironos klube su komanda bendrauja ir Marcas Gasolis. Jis dažnai stebi rungtynes, kartais apsilanko treniruotėse, o žaidėjams yra padėjęs gauti bilietus į „El Clasico“. Stenionis prisiminė, kad šias rungtynes stebėti gyvai buvo labai smagu.
Kalbėdamas apie Keenano Evanso sugrįžimą į Eurolygą, D. Stenionis sakė gerai suprantantis, ką išgyveno amerikietis. Po kelių rimtų kryžminių kelio raiščių traumų pats lietuvis žino, kiek fizinių ir psichologinių pastangų reikia norint grįžti į aikštę. Jo nuomone, tokią patirtį geriausiai supranta tik pats ją išgyvenęs žmogus, todėl tokie žaidėjai nusipelno pagarbos.
Sėkmingam sugrįžimui būtina ir fizinė, ir psichologinė parengtis. Stenionis neabejoja, kad E. Evansas su tuo dirbo ir tebedirba.
Pats lietuvis jaučia, kad sunkios reabilitacijos nebuvo beprasmės. Net Valmieroje, su kuria laimėjo tris titulus, jis pirmiausia džiaugėsi tuo, kad po traumų vėl gali žaisti. Pergalės ir kiti dalykai, kurie anksčiau galėjo atrodyti nereikšmingi, jam tapo svarbūs. Dabar, karjerai kylant aukštyn, ankstesni sunkumai pamažu lieka praeityje.