Seime pristatytas siūlymas į atmintinų dienų sąrašą įtraukti Mediacijos dieną. Ją ketinama minėti trečiąjį spalio ketvirtadienį.
Atitinkamas Atmintinų dienų įstatymo pataisas po pateikimo palaikė 33 parlamentarai, 3 balsavo prieš, o 9 susilaikė. Toliau projektą nagrinės Švietimo ir mokslo komitetas, o plenarinėje salėje jį numatoma svarstyti kitų metų sausio pradžioje.
Pristatydamas iniciatyvą Seime A. Radvilavičius teigė, kad konfliktų kyla šeimose, darbovietėse, tarp kaimynų, versle ir net parlamente. Jo aiškinimu, mediacija suteikia galimybę šalims susėsti prie vieno stalo ir, padedant neutraliam asmeniui – mediatoriui, ieškoti bendro sprendimo. Mediatorius nėra teisėjas ir nenustato, kuris konflikto dalyvis teisus ar kaltas – jis padeda žmonėms išgirsti vieniems kitus, išvengti gilesnio susipriešinimo bei patiems susitarti.
Įteisinus Mediacijos dieną tikimasi visuomenę plačiau supažindinti su šio ginčų sprendimo būdo galimybėmis. Taip pat laukiama švietėjiškų valstybės institucijų, teismų ir mediatorių profesinės bendruomenės iniciatyvų.
Trečiasis spalio ketvirtadienis pasirinktas todėl, kad 2005 metais tą pačią dieną pradėta minėti tarptautinė Konfliktų sprendimo diena (angl. Conflict Resolution Day).
Lietuvoje mediacija yra įstatymu reglamentuotas ginčų sprendimo būdas. Mediacijos įstatymas apibrėžia pagrindines civilinių ir administracinių ginčų mediacijos sąlygas, proceso tvarką, taip pat privalomosios ir teisminės mediacijos ypatumus. Nuo 2020 m. sausio 1 d. galioja nuostatos dėl privalomosios mediacijos šeimos ginčuose.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad iš 7 tūkst. 938 per metus užbaigtų mediacijų daugiau kaip 3 tūkst. ginčų buvo išspręsti taikiai.
Lietuvos teismų duomenimis, 2025 metais užbaigti 1 tūkst. 95 teisminės mediacijos procesai, o jų metu sudarytos 575 taikos sutartys.