Pereiti prie turinio
Naujienos aiškiai ir suprantamai
Meniu

Nausėda apie grėsmes pasienyje: prezidentas perspėja nepalengvinti darbo priešo žvalgybai

Prezidentas Gitanas Nausėda neatskleidžia, kokių konkrečiai provokacijų gali kilti Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi. Jo teigimu, viešinant žvalgybos informaciją galima pakenkti nacionaliniams interesams ir palengvinti priešiškų valstybių žvalgybos darbą.

Grėsmių pasienyje nedetalizuoja

Interviu BNS G. Nausėda sakė nenorintis konkretizuoti galimų grėsmių, nes tai galėtų pakenkti Lietuvai. Pasak prezidento, žmonės neretai patys suteikia priešo žvalgybai daugiau informacijos, nei reikėtų, kai viešai kalba pernelyg daug.

Reaguojant į situaciją prie sienos su Kaliningrado sritimi, į pasienį buvo pasiųsti kariai. Taip pat sprendžiama, kaip sustiprinti sienos apsaugą pažeidžiamiausiose vietose.

Į grėsmes prie sienos su Rusija griežčiau reagavo Lenkija. Šią savaitę ji paskelbė užkirtusi kelią vienai galimai provokacijai.

G. Nausėdos vertinimu, nors Varšuva apie padėtį su visuomene komunikuoja kitaip, jos veiksmai yra tinkami, nes padeda išlaikyti žmonių budrumą. Vis dėlto aštresnę Lenkijos reakciją, pasak prezidento, galėjo lemti ir vidaus politikos aplinkybės, įskaitant artėjančius rinkimus.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos pareigūnai turi atsakyti už savo veiksmus ir viešus pareiškimus, o ne vertinti kaimyninės valstybės politikų elgesį.

Rusija ieško naujų būdų destabilizuoti regioną

Pasak šalies vadovo, Rusija nuolat ieško įvairesnių būdų destabilizuoti padėtį Baltijos valstybėse ir kitose vietose. Tai iš esmės nekeičia bendro grėsmių vaizdo, tačiau saugumo situacija regione išlieka sudėtinga.

Lietuvos ir Vakarų valstybių žvalgybos Rusijos ardomąją veiklą bei sabotažo operacijas sieja su Maskvos siekiu mažinti sąjungininkų pasiryžimą remti Ukrainą. G. Nausėda taip pat teigė, kad Rusija bando patikrinti NATO kantrybę ir sprendimų priėmimo mechanizmus, kad galėtų įvertinti Aljanso pažeidžiamumą.

BNS skelbė, kad šią savaitę Europoje buvo sutrikdyta keliolika skrydžių, gavus pranešimų apie lėktuvuose esą esančius sprogmenis. Kai kuriuos orlaivius lydėjo naikintuvai, o mažiausiai du skrydžiai buvo nukreipti į kitus oro uostus.

Europos Sąjunga nurodė, kad kol kas nėra aišku, ar šie pranešimai tarpusavyje susiję. Bendrija teigė atidžiai stebinti situaciją kartu su nacionalinėmis institucijomis.

G. Nausėda sakė turintis tam tikros informacijos apie incidentus, tačiau negalintis patvirtinti, kad už jų stovi Rusija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *