Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai svarsto apie 2G technologijos atsisakymą maždaug 2030 metais. Vis dėlto prieš priimant galutinį sprendimą turės pasirengti gyventojai, verslas ir svarbios infrastruktūros sritys.
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kartu su operatoriais vertina 2G ateitį ir įspėja, kad daugiausia problemų gali kilti dėl senų signalizacijų, skaitiklių, liftų avarinio ryšio sistemų, automobilių bei kitų įrenginių.
RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė nurodė, kad paprastiems mobiliųjų telefonų naudotojams 2G reikšmė nuolat mažėja, tačiau ši technologija vis dar plačiai naudojama ryšiui tarp įrenginių ir daiktų interneto sprendimuose. Ji minima kalbant apie signalizacijas, telemetrijos įrangą, vartų valdiklius, skaitiklius, automobilius ir kitus prietaisus.
Kiek įrenginių dar priklauso nuo 2G?
RRT duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį 2G tinkle veikė 290,8 tūkst. SIM kortelių. Tačiau tiksliai nustatyti, kiek žmonių naudojasi būtent šiuo ryšiu, nėra paprasta, nes ta pati SIM kortelė ar įrenginys gali jungtis prie kelių kartų tinklų.
Tuo pačiu laikotarpiu Lietuvoje M2M paslaugoms buvo naudojama apie 2,35 mln. SIM kortelių, iš kurių maždaug 1,95 mln. buvo skirtos ryšiui tarp įrenginių. Vis dėlto į šiuos skaičius patenka ir naujesnių technologijų sprendimai, todėl jie neparodo tikslaus 2G įrenginių skaičiaus.
Centralizuoto registro, kuriame būtų suskaičiuotos visos Lietuvoje veikiančios 2G signalizacijos, vartų valdikliai, mokėjimo terminalai, skaitikliai, liftų sistemos, telemetrijos ir kiti IoT įrenginiai, nėra. Todėl RRT atstovė jų inventorizaciją įvardijo kaip vieną svarbiausių pasirengimo tinklo išjungimui darbų.
Galutinis terminas dar nenustatytas
Visiems Lietuvos operatoriams bendros privalomos 2G išjungimo datos kol kas nėra. Bendrovės svarsto apie 2030 metus, nes ryšio naudojimas mažėja, tinklo įranga sensta, o atlaisvintus dažnius būtų galima skirti modernesnėms technologijoms.
RRT pabrėžia, kad konkretaus tinklo technologijos išjungimas pirmiausia yra operatoriaus technologinis ir komercinis sprendimas.
„Telia“ atstovas Ričardas Mikalauskas teigė, kad anksčiau 2G tinkle vyko keturi iš dešimties skambučių, o dabar – vienas. Bendrovės tinkle dar yra apie 100 tūkst. telefonų, nepalaikančių 4G ar 5G ryšio. Per metus tokių įrenginių skaičius sumažėjo maždaug penktadaliu.
„Telia“ taip pat skaičiuoja apie 100 tūkst. nuo 2G priklausančių daiktų interneto įrenginių. Tarp jų – vartų ir užkardų valdikliai, apsaugos sistemų komponentai, skaitiklių bei kitų prietaisų davikliai ir transporto buvimo vietos duomenis perduodanti įranga.
Pasak R. Mikalausko, dalis šių prietaisų įdiegta prieš dešimtmetį ar dar anksčiau, todėl jų naudotojai gali net nežinoti, kad įranga veikia per 2G. Būtent tokius sprendimus reikėtų nustatyti ir jų atnaujinimą suplanuoti iš anksto.
„Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius Modestas Ropė nurodė, kad jos tinkle 2G skambučiams, SMS ir telemetrijai naudoja daugiau kaip 150 tūkst. verslo bei privačių klientų.
Mažiau nei vienas iš penkių skambučių „Bitės“ tinkle vyksta per 2G, o visi kiti – per VoLTE. Bendrovėje dar yra apie 20 tūkst. žmonių, naudojančių tik 2G palaikančius telefonus, ir apie 50 tūkst. telemetrijos klientų, tarp jų – vartelių, užtvarų bei apsaugos sistemų naudotojai.
„Bitė“ konkrečią išjungimo datą derina su RRT, kitomis valstybės institucijomis, įrangos gamintojais ir kitais operatoriais.
Atlaisvinti dažniai galėtų sustiprinti 4G ir 5G
Operatoriai teigia, kad 2G atsisakymas leistų efektyviau naudoti šiai technologijai skirtus radijo dažnius. Be to, senstančią įrangą vis sunkiau prižiūrėti, o gamintojų palaikymas mažėja.
M. Ropė pagrindine priežastimi įvardijo 2G technologijos palaikymo pabaigą iš įrangos gamintojo pusės. Jo teigimu, 2G neefektyviai naudoja dažnių išteklius ir elektrą, o dalis tinklu veikiančių įrenginių jau yra pasenę. Atsisakiusi 2G, „Bitė“ tuos pačius dažnius ketina panaudoti 5G plėtrai.
„Telia“ atstovas taip pat pažymėjo, kad sena 2G tinklo ir programinė įranga, ribotos atnaujinimo galimybės bei mažėjantis gamintojų palaikymas ilgainiui apsunkina priežiūrą ir didina sąnaudas. Kol nuo 2G priklauso klientų įranga, tinklas bus palaikomas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje daugiau dėmesio reikėtų skirti didesnę talpą, saugumą ir efektyvumą užtikrinančioms technologijoms.
RRT nurodo, kad 2G Lietuvoje naudoja dalį 900 MHz ir 1800 MHz dažnių juostų. Atsisakius šios technologijos, jos galėtų būti pritaikytos naujesniems tinklams, taip didinant jų talpą ir gerinant aprėptį.
Ypač svarbi laikoma 900 MHz juosta. Žemesnio dažnio signalas geriau sklinda dideliais atstumais ir prasiskverbia į pastatus, todėl jo panaudojimas 4G ar 5G galėtų pagerinti ryšį kaimo vietovėse ir patalpų viduje.
Daugiausia nerimo kelia avarinės sistemos
Daugeliui šiuolaikinių telefonų naudotojų 2G išjungimas neturėtų sukelti didelių nepatogumų. Tačiau kitokia situacija gali susidaryti su seniau įdiegtais automatizuotais įrenginiais, ypač tais, kurie susiję su saugai svarbiomis paslaugomis.
Jeigu tokie prietaisai veiks tik per 2G ir iki tinklo išjungimo nebus atnaujinti, jie gali prarasti ryšį. Todėl kritinių sistemų inventorizacija ir perkėlimas į kitas technologijas turi būti atlikti gerokai anksčiau.
Vienas svarbiausių klausimų – automobiliuose įdiegta pagalbos iškvietimo sistema „eCall“. RRT nurodo, kad šiemet Europos Komisijos tyrime įspėta: nekoordinuotas 2G ir 3G tinklų išjungimas galėtų paveikti dešimtis milijonų Europos Sąjungos transporto priemonių.
Dėl to rekomenduojama bent iki 2030 metų Bendrijoje išlaikyti bent vieną grandinių komutavimu pagrįstą mobiliojo ryšio tinklą.
R. Mikalausko teigimu, senesniuose automobiliuose esančios „eCall“ sistemos gali priklausyti nuo 2G arba 3G. Kai nebelieka nė vieno suderinamo tinklo, jos nebegali perduoti avarinio iškvietimo. Vieno operatoriaus 2G išjungimas dar nebūtinai reiškia, kad sistema iš karto nustos veikti, nes skambutis gali būti perduotas per kitą tinklą. Tačiau visiems operatoriams atsisakius senųjų technologijų, tai nebūtų ilgalaikis sprendimas.
M. Ropė taip pat patvirtino, kad 2G išjungimas gali paveikti dalį šią technologiją naudojančių automobilių. „eCall“ klausimas šiuo metu svarstomas visos ES mastu, nes nemažai valstybių 2G jau išjungė.
Susisiekimo ministerija nurodė, kad Europos Komisijos ryšių komitete (COCOM) nagrinėjama, kaip užtikrinti „eCall“ sistemos veikimą pereinant prie pažangesnių tinklų. Valstybės, remdamosi EK tyrimais ir 2G bei 3G atsisakiusių šalių patirtimi, koordinuoja sprendimus dėl „eCall“ ir kitų skubiosios pagalbos sistemų.
Lietuva stebi bendros ES praktikos formavimąsi. Ministerijos vertinimu, 2G tinklas turėtų būti išjungtas tik visiškai užtikrinus, kad kritinės avarinio ryšio paslaugos veiks naujos kartos tinkluose.
Pasirengimui gali prireikti mažiausiai kelerių metų
RRT pabrėžia, kad 2G atsisakyti sudėtingiau nei išjungti 3G, nes šiuo ryšiu vis dar naudojasi daug įrenginių, susijusių su svarbiomis ar net žmonių saugai reikšmingomis paslaugomis.
Operatoriai įmones ragina jau dabar įvertinti turimą įrangą ir numatyti jos atnaujinimą. J. Mikulėnaitės-Baušienės teigimu, mažiausiai kelerių metų pasirengimo laikotarpis būtų pagrįstas.
„Telia“ pritaria bent trejų metų laikotarpiui. R. Mikalauskas priminė, kad 3G išjungimui bendrovė ruošėsi trejus metus: pokytis buvo įgyvendinamas etapais, klientai informuojami iš anksto, o su verslu dirbama tiesiogiai.
Verslui ir viešajam sektoriui reikia laiko nustatyti, kur naudojama sena įranga, įvertinti alternatyvas, suplanuoti biudžetus ir pirkimus. Pats tinklo išjungimas būtų tik paskutinis proceso etapas – iki jo reikėtų parengti sistemas, patikrinti paslaugų suderinamumą ir padėti klientams pereiti prie naujesnių sprendimų.
„Bitė“ platesnę komunikaciją apie 2G išjungimą planuoja pradėti nuo kitų metų. 2028 metais bendrovė ketina skatinti konkrečius klientus pakeisti įrenginius ir įsidiegti šiuolaikinius sprendimus. M. Ropė teigė, kad 2029-uosius norima palikti paskutiniais technologijos išjungimo metais, procesą vykdant palaipsniui ir etapais.
Galimos išlaidos priklausys nuo konkretaus įrenginio. Vienais atvejais gali pakakti pakeisti ryšio modulį, kitais teks atnaujinti visą įrangą ar valdymo sistemą. Bendros kainos nėra – ją gali įvertinti įrangos tiekėjas arba ją prižiūrinti įmonė.
„Telia“ bendros įrangos keitimo kompensavimo programos nenumato, todėl savininkai išlaidas turėtų planuoti kaip įprastą technologijų ir infrastruktūros atnaujinimą. Kol kas visos veikiančios įrangos skubiai keisti nereikia, tačiau naujuose projektuose vien 2G palaikančių sprendimų rinktis nerekomenduojama.
Susisiekimo ministerija teigia, kad galimos finansinės pagalbos gyventojams ir verslui ar įrangos keitimo kompensavimo klausimai galėtų būti svarstomi ateityje. Šiuo metu neaišku, ar toks poreikis atsiras.
„Bitė“ su didžiausiais verslo klientais nuolat keičiasi informacija ir konsultuoja dėl įrangos atnaujinimo. Privatiems klientams bendrovė rekomenduoja atsinaujinti SIM korteles, telefonus ir planus.
Bendrovės duomenimis, Lietuvoje dar yra daugiau kaip 10 tūkst. 4G telefonų, kuriuose naudojamos labai senos SIM kortelės, veikiančios tik 2G tinkle. „Bitės“ atstovas pažymėjo, kad tokiais atvejais žmonės neišnaudoja savo išmaniųjų telefonų galimybių.
RRT siūlo bendrą nacionalinį pasirengimo planą
RRT vertinimu, Lietuvai būtų naudinga turėti bendrą nacionalinį 2G išjungimo pasirengimo planą. Jame turėtų būti numatyta valstybės ir savivaldybių institucijų bei svarbiausių ūkio sektorių naudojamos įrangos inventorizacija, modernizavimo terminai, 4G ir 5G aprėpties patikra, „eCall“ ir numerio 112 veikimo užtikrinimas bei visuomenės informavimas.
Susisiekimo ministerija teigia, kad, jei koordinuojančios institucijos matytų poreikį, tokia darbo grupė galėtų būti sudaryta.
RRT pabrėžia, kad 2G tinklas turi būti išjungtas tik tada, kai visos nuo jo priklausančios svarbios paslaugos bus perkeltos į alternatyvias technologijas ir nekils naujų ryšio prieinamumo bei saugumo problemų. Taip pat jau dabar rekomenduojama nebediegti naujų sistemų, veikiančių vien 2G pagrindu.