Vienam šeimos nariui pradėjus sausai kosėti, o kitą dieną pakilus temperatūrai, panašūs simptomai netrukus gali atsirasti ir kitiems. Gripu susirgus namuose, kyla klausimas, ar likusieji dar gali išvengti infekcijos ir kokių veiksmų reikėtų imtis pirmiausia.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė su tokia situacija susidūrė savo šeimoje. Pirmasis susirgo jos vyras, o po kelių dienų simptomai pasireiškė ir vyresniajai dukrai.
Atlikus testą buvo nustatytas gripo A virusas. Tą pačią dieną dukra pradėjo vartoti gydytojos paskirtą oseltamivirą, o jau kitą dieną jautėsi gerai. Vis dėlto vaistas buvo vartojamas visas paskirtas penkias dienas. Vėliau sausas kosulys prasidėjo ir vienerių metų dukrelei, todėl moteris nedelsdama susisiekė su pediatre. Ji ir sūnus tuo metu nesusirgo.
Užkratas gali plisti dar iki simptomų
Pasak vaistininkės, užkirsti kelią gripo plitimui vienuose namuose nėra lengva. Virusas perduodamas oro lašeliniu būdu kosint, čiaudint ar kalbant, o pirmieji požymiai gali atsirasti tik po 1–3 parų. Per šį laiką žmogus gali nežinoti, kad jau platina virusą.
Susirgus vienam šeimos nariui, svarbios tampa kasdienės apsaugos priemonės: dažnas rankų plovimas, atskirų rankšluosčių naudojimas, tinkamas kosėjimas ir čiaudėjimas bei reguliarus patalpų vėdinimas. K. Šnirpūnienės teigimu, tokių įpročių reikėtų laikytis viso virusinių ligų sezono metu, o ne tik tada, kai namuose kas nors suserga.
Daugiausia dėmesio – pažeidžiamiems šeimos nariams
Jeigu kartu gyvena vyresnio amžiaus, gulintis ar keliomis lėtinėmis ligomis sergantis žmogus, reikėtų imtis papildomų atsargumo priemonių. Jei yra galimybė, sergančiojo priežiūrą geriau perduoti kitam, sveikam šeimos nariui.
Sveikam žmogui patariama miegoti atskirame kambaryje, patalpas kelis kartus per dieną išvėdinti, naudoti atskirus indus ir kasdien dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius. Sergantysis, eidamas į sveiko artimojo kambarį, turėtų dėvėti respiratorių ir prieš tai nusiplauti rankas.
Savijautai pagerėjus, užkrėtimo rizika neišnyksta iš karto. Gripu sergantis žmogus gali išlikti užkrečiamas maždaug septynias dienas nuo ligos pradžios.
Pirmosios 48 valandos gali būti lemiamos
Įtarus gripą ir pakilus temperatūrai, verta atlikti gripo testą. Oseltamiviras yra veiksmingiausias, kai jo vartojimas pradedamas per pirmąsias dvi paras nuo ligos pradžios.
K. Šnirpūnienė pasakoja, kad jos vyras komplikacijų išvengė, o simptomai nebuvo itin sunkūs. Tačiau vaistinėje ji mato atvejų, kai suserga visa šeima ir liga pasireiškia ne tik aukšta temperatūra, bet ir stipriais galvos bei raumenų skausmais, viduriavimu ar vėmimu.
Praėjusio sezono duomenys taip pat rodo, kad gripas nėra vien paprastas peršalimas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per 2025–2026 m. gripo sezoną Lietuvoje užregistruoti 86 mirties nuo gripo atvejai – tai daugiausia per visą daugiametę stebėseną. Maždaug keturi penktadaliai mirusiųjų nebuvo pasiskiepiję sezonine gripo vakcina.
Pavojingos pasekmės gali išryškėti vėliau
Gripas gali susilpninti organizmą ir sudaryti sąlygas bakterinėms infekcijoms, įskaitant bakterinį plaučių uždegimą bei kitas bakterines kvėpavimo takų ligas. Tarp galimų komplikacijų taip pat minimi širdies raumens uždegimas, smegenų uždegimas ir sepsis.
Komplikacijos ne visuomet prasideda tuo metu, kai žmogus jaučiasi blogiausiai. Pavyzdžiui, širdies raumens uždegimas gali pasireikšti jau išnykus gripo simptomams. Todėl sirgimo metu ir dar kelias savaites po ligos svarbu stebėti savo būklę, o jai pablogėjus kreiptis į gydytoją.
Ypač atidžiai reikėtų stebėti mažus vaikus. Karščiuojant, gausiai prakaituojant ir geriant per mažai skysčių jiems gali išsivystyti dehidratacija.
Į įprastą gyvenimo ritmą grįžti nereikėtų skubėti. Visiškai pasveikti gali prireikti 7–10 dienų, o komplikacijų rizika padidėja, jei žmogus nesilaiko lovos režimo ir į darbą grįžta dar nepasveikęs.
Po kontakto skiepytis dar gali būti prasminga
Šį sezoną klausimų dėl apsaugos kilo ir todėl, kad pirmieji gripo atvejai pasirodė jau spalio pradžioje, kai pirmosios vakcinos nuo gripo dar nebuvo pasiekusios vaistinių. Be to, imuninei apsaugai susiformuoti po skiepo reikia bent dviejų savaičių.
Vis dėlto vien kontaktas su sergančiuoju nereiškia, kad žmogus būtinai užsikrėtė. Jei simptomų nėra, skiepytis nuo gripo vis dar tikslinga.
Veiksmingiausia profilaktikos priemonė nuo gripo yra vakcina. Ji negarantuoja visiškos apsaugos nuo susirgimo, tačiau gali palengvinti ligos eigą ir sumažinti sunkių pasekmių riziką. Ypač svarbu skiepytis žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, astma ar kitomis plaučių ligomis, vartojantiems imunosupresantus, po chemoterapinio vėžio gydymo ir mažiems vaikams.