Lietuvoje siūloma įteisinti vadinamuosius anūkadienius – dirbantiems seneliams per metus suteikti iki keturių apmokamų laisvų dienų. Iniciatyvos tikslas – padėti seneliams prisidėti prie anūkų priežiūros ir šeimoms lengviau suderinti darbo bei šeimos įsipareigojimus.
Apie siūlomą tvarką laidoje pasakojo jos iniciatorius, Seimo narys Tomas Martinaitis.
Pagalba šeimai kol kas darbo teisėje neatsispindi
T. Martinaičio teigimu, Lietuvos seneliai dažnai padeda savo vaikams auginti vaikus, tačiau tokia pagalba dabartinėje darbo teisėje ne visada yra pripažįstama. Todėl įstatymo projektu siūloma dirbančiai močiutei ar seneliui suteikti iki keturių apmokamų dienų per metus, kai šeimai objektyviai reikalinga pagalba prižiūrint anūką.
Pasak iniciatoriaus, tai nebūtų papildomos atostogos. Šios dienos būtų skirtos tam, kad šeimos galėtų paprasčiau suderinti darbą su vaikų priežiūra.
Kiek tai galėtų kainuoti valstybei?
Konkrečiai įvertinti galimas išlaidas, anot T. Martinaičio, nėra paprasta, nes nėra aišku, kiek senelių tokia galimybe pasinaudotų. Jis kaip vieną iš pavyzdžių nurodė Singapūrą, kur 2022 metais buvo priimtas panašus įstatymas.
Per kelerius metus šia galimybe pasinaudojo maždaug 49 proc. senjorų, kurie turėjo teisę ja naudotis. Vis dėlto Lietuvoje tokio paties rezultato tikėtis nebūtinai būtų galima.
Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį į Europos šalių tyrimus. Juose matyti, kad šeimai susilaukus pirmojo vaiko seneliai dažnai labiau nori padėti savo vaikams, ypač dukroms. Kai kuriais atvejais dėl to jie gali rinktis išankstinę pensiją, kad galėtų daugiau laiko skirti anūkų priežiūrai.
Tada žmogus pasitraukia iš darbo rinkos, o valstybė praranda darbuotoją. T. Martinaitis tikisi, kad suteikus galimybę pasinaudoti apmokamomis šeimos pagalbos dienomis tokių atvejų sumažėtų ir daugiau žmonių liktų dirbti. Dėl šios priežasties galutinį finansinį poveikį apskaičiuoti esą sudėtinga.
Dienos būtų skirtos objektyvioms aplinkybėms
Siūlomos keturios dienos nebūtų skirtos pramogoms ar planuotam laisvalaikiui. Projekte numatyta, kad jomis būtų galima pasinaudoti dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, kai nedirba ugdymo įstaiga ar susiklosto kitos aplinkybės, dėl kurių vaikui reikia priežiūros.
Vienas iš galimų atvejų – kai vaikas sloguoja, tačiau tėvams nėra pagrindo imti nedarbingumo pažymėjimo. Tokiu atveju anūkui galėtų padėti seneliai, kad jo sveikata nepablogėtų.
Tikslios sąlygos dar nėra galutinai nustatytos. Įstatymo projektas sulaukė nemažai Seimo Teisės departamento pastabų, o jo iniciatorius teigė vertinantis tai, kad buvo įvardytos silpnosios projekto vietos. Šiuo metu projektas yra pateikimo stadijoje, todėl tikimasi, kad Seimas leis jį toliau svarstyti.
Kodėl siūlomos būtent keturios dienos?
Keturių dienų skaičius pasirinktas skaičiuojant po vieną dieną kiekvienam metų ketvirčiui. Tačiau, jei atsirastų objektyvus poreikis, visas keturias dienas būtų galima panaudoti iš eilės.
T. Martinaitis pabrėžė, kad tai yra jo pasiūlymas, tačiau jis pasirengęs diskutuoti dėl galutinio modelio. Pasak jo, kitose valstybėse taikoma skirtinga praktika, todėl Lietuvai dar reikėtų pasirinkti tinkamiausią sprendimą. Taip pat būtina rasti kompromisą su Trišale taryba ir darbdavių atstovais.
Užsienyje tai dažnai vadinama šeimos pagalbos diena
Kitose šalyse papildomas laisvas laikas gali būti suteikiamas ne tik anūkų priežiūrai. Jis taip pat gali būti naudojamas padedant vyresnio amžiaus tėvams, kai šiems kyla sveikatos problemų.
Užsienio praktikoje tokia pagalba kartais suteikiama vienai dienai per metus ar ketvirtį, kad darbuotojai galėtų geriau suderinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Europoje ši priemonė dažniausiai nėra konkrečiai siejama vien su anūkais – ji vadinama šeimos pagalbos diena.