Kaunietei Simonai Milmontei vaikelio gimimas tapo ne tik šeimos pagausėjimo pradžia, bet ir išbandymu dėl pasikeitusio kūno. Iki nėštumo ji svėrė 62 kilogramus, tačiau po gimdymo, praėjus keliems mėnesiams, svarstyklės rodė jau 90 kilogramų. Per pusmetį moteris atsikratė 26 kilogramų.
Savo patirtimi Simona sutiko pasidalyti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojomis. Ji pabrėžė, kad rezultatų galima pasiekti nebadaujant, nesikankinant ir nepraleidžiant ilgų valandų sporto salėje – svarbiausia atrasti sau tinkamą būdą.
Šis tekstas yra patariamojo pobūdžio. Dėl sveikatos būklės ir mitybos rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.
Per nėštumą priaugo 28 kilogramus
Simona pasakojo, kad visą gyvenimą buvo liekna – jos svoris siekė vos 62 kilogramus. Ji nesukdavo galvos dėl mitybos: panorėjusi suvalgydavo picos, torto ar bulvių traškučių.
Pirmoji nėštumo dalis taip pat buvo sklandi. Svoris didėjo pamažu, o moterį prižiūrėjusi medikė nėštumo pradžią vadino vadovėliniu pavyzdžiu.
Iki septinto nėštumo mėnesio Simona buvo priaugusi maždaug aštuonis ar devynis kilogramus. Tačiau vėliau, jos teigimu, stipriai pasikeitė apetitas – per du mėnesius ji priaugo dar apie 20 kilogramų. Dėl staigaus kūno pokyčio atsirado ir strijų.
Moteris pripažino, kad anksčiau jos kūnas nebuvo patyręs tokio didelio svorio prieaugio, tačiau nėštumo metu svarbiausia jai buvo vaikelio augimas.
Po gimdymo Simona tikėjosi greitai sugrįžti į ankstesnį svorį, kaip, pasak jos, nutikdavo kitoms jos giminės moterims. Vis dėlto antrą, trečią ir ketvirtą mėnesį ji pastebėjo, kad svoris ne tik nemažėja, bet ir toliau auga. Iš pradžių ji maitino kūdikį, tačiau nuo trečio mėnesio pieno nebeliko, todėl sumažėjo ir papildomas kalorijų sunaudojimas.
Bandė save kankinti dietomis ir treniruotėmis
Didėjant svoriui, Simona jautėsi vis prasčiau. Ji prarado pasitikėjimą savimi, nebesijautė graži ir nebenorėjo išeiti iš namų.
Moteris ėmė griežtai riboti maistą bei saldumynus, tačiau taip norimo rezultato nepasiekė. Vėliau ji pradėjo intensyviai sportuoti ir lankyti treniruotes, bet ilgainiui ir šis būdas nepasiteisino.
Simona sakė neturėjusi pakankamai valios ilgai laikytis tokių sprendimų: dažniausiai po mėnesio jai tapdavo per sunku. Ji save kaltino dėl to, kad valgė mėgstamą maistą, ir dėl to jautė didelę kaltę.
Antsvoris apsunkino ir kasdienybę. Moteris drabužius pradėjo pirkti internetu, kad nereikėtų jų matuotis parduotuvėse, todėl kiekvienas pirkinys tapdavo savotiška loterija. Aptemptus drabužius ji paslėpė spintoje, o pati rinkdavosi plačius ir kūną dengiančius drabužius.
Net galėdama apsivilkti suknelę, Simona ant jos dažnai užsimesdavo ką nors laisvo, kad nesimatytų kūno linijų. Ji tikėjosi, kad aplinkiniai manys, jog po tokiais drabužiais ji yra lieknesnė.
Susirūpinti privertė cholesterolio tyrimas
Be emocinių sunkumų, Simona susidūrė ir su sveikatos problemomis. Didžiausiu postūmiu keisti gyvenimo būdą tapo vizitas pas šeimos gydytoją, kai atlikus kraujo tyrimus paaiškėjo, kad jos cholesterolio lygis yra per aukštas.
Ši žinia moterį ypač sukrėtė, nes jai tuo metu buvo vos 26 metai. Simona suprato, kad tokio rodiklio negalima ignoruoti ir reikia imtis pokyčių.
Po šio pokalbio ji vėl ėmėsi griežto režimo: lankė sporto salę, atliko alinančias treniruotes ir laikėsi griežtos mitybos. Taip ji ištvėrė maždaug mėnesį ir svorį nuo 90 kilogramų sumažino iki 82 kilogramų.
Tačiau ties 82 kilogramais Simona pajuto pasiekusi ribą. Ji suprato, kad ilgiau tokiu tempu nebeištvers ir netrukus gali vėl pradėti valgyti kaip anksčiau.
Vasarį jai kilo mintis kalorijas skaičiuoti pačiai. Simona svarstė, kad jei dietose apskaičiuojamas maisto kaloringumas, tą patį galima pritaikyti kasdieniam maistui.
Didžiausia ankstesnių dietų problema jai buvo neįprastas, svetimas maistas. Moteris nenorėjo atsisakyti įprastų patiekalų – kugelio, cepelinų, picų, makaronų, mėsainių ir kitų mėgstamų valgių.