Šaltuoju metų laiku puodelis arbatos ne tik sušildo, bet, kaip rodo tyrimas, gali būti siejamas ir su palankesne širdies bei kraujagyslių sveikata. Vis dėlto reikšmės turi arbatos rūšis, temperatūra, stiprumas ir išgeriamas kiekis.
Kinijos mokslininkai išanalizavo maždaug 500 tūkst. žmonių, dalyvavusių „China Kadoorie Biobank“ projekte, duomenis. Tyrimo dalyviai buvo 30–79 metų amžiaus, o jų sveikata stebėta devynerius metus. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Journal of Internal Medicine“, rašo fakt.pl.
Arbatos mėgėjais tyrėjai laikė žmones, kurie šį gėrimą vartojo bent tris kartus per savaitę. Tokiai grupei priklausė apie 30,5 proc. dalyvių. Nustatyta, kad reguliarus arbatos gėrimas buvo susijęs su 11 proc. mažesne kraujagyslių ligų rizika.
Atskirų ligų analizė parodė, kad arbatos gėrėjams išeminio insulto, kurį sukelia kraujo krešulys smegenyse, rizika buvo maždaug 36 proc. mažesnė. Ūminio miokardo infarkto rizika sumažėjo 17 proc., aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų – 13 proc., o kitų galvos smegenų kraujagyslių ligų – net 52 proc.
Ar svarbu, kokią arbatą geriame?
Tyrimo autoriai pabrėžė, kad galimą poveikį gali lemti ne tik pats arbatos vartojimas. Juodoji arbata pasižymėjo stipresniu apsauginiu ryšiu su kraujagyslių sveikata nei žalioji. Mokslininkai mano, kad tam įtakos gali turėti fermentacijos metu susidarantys junginiai, tarp jų – teaflavinai, pasižymintys priešuždegiminėmis savybėmis ir galintys padėti reguliuoti lipidų, įskaitant cholesterolį, kiekį.
Arbatos nerekomenduojama gerti verdančios. Labai karštas gėrimas gali pažeisti audinius ir skatinti uždegimą, todėl patariama rinktis šiltą arbatą.
Tyrėjai taip pat nerekomenduoja gerti pernelyg stipraus gėrimo. Per didelė kofeino koncentracija gali susilpninti apsauginį polifenolių poveikį kraujagyslėms. Polifenoliai pasižymi antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu.
Kiek puodelių per dieną nurodė mokslininkai?
Didžiausia galima nauda tyrime buvo siejama su šešiais–aštuoniais puodeliais arbatos per dieną. Ypač reikšmingas ryšys pastebėtas tarp nutukusių žmonių ir asmenų, turinčių genetinį polinkį sirgti kraujagyslių ligomis.
Tačiau tyrimas neįrodo, kad arbata tiesiogiai apsaugo nuo insulto ar infarkto. „British Heart Foundation“ vyriausioji dietologė Dell Stanford pabrėžė, kad rezultatus būtina vertinti atsargiai, nes tai buvo stebėjimo tyrimas. Jo išvadoms galėjo turėti įtakos ir kiti dalyvių mitybos bei gyvenimo būdo skirtumai.
Šis tekstas yra tik patariamojo pobūdžio. Dėl sveikatos ar mitybos pokyčių rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.