Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pradėjo darbo apmokėjimo sistemos pertvarką. Nors jos darbuotojų atlyginimai yra vieni didžiausių tarp šalies gydymo įstaigų, ligoninė siekia pakeisti algų apskaičiavimo principus ir sumažinti finansinį deficitą.
KUL pranešime teigiama, kad tai vienintelė šalies universitetinė ar respublikinė ligoninė, kurioje iki šiol išlikę aukšti pagrindinės algos pastoviosios dalies koeficientai.
Atlyginimų dydžio mažinti neketinama
Ligoninės vadovybė su darbuotojais aptaria naują darbo apmokėjimo tvarką. Siūloma keisti ne sutartyse nustatytą darbo užmokesčio dydį, o jo struktūrą ir apskaičiavimo būdą.
Pagal numatomą modelį algą sudarytų dvi dalys: pastovioji, apskaičiuojama pagal nustatytą bazinį koeficientą, ir fiksuota kintamoji dalis. Pastarosios konkreti suma neterminuotam laikui būtų įrašoma į darbuotojo darbo sutartį.
Tokiu būdu būtų išlaikomas dabartinis darbuotojų atlyginimų dydis, tačiau sukurta aiškesnė ir vienodesnė sistema, atitinkanti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties nuostatas.
Ypatingą situaciją lėmė 2023 metų reorganizacija
KUL darbo apmokėjimo tvarka iki šiol skyrėsi nuo kitų tokio paties lygmens ligoninių. Jose baziniai koeficientai jau buvo suvienodinti pagal darbuotojų profesines grupes ir kolektyvinės sutarties reikalavimus.
KUL likę aukšti koeficientai reiškia, kad didėjant minimaliajai mėnesinei algai (MMA) ligoninės darbo užmokesčio sąnaudos auga gerokai sparčiau, nei didėja tam skiriamas papildomas finansavimas.
Tokią padėtį nulėmė 2023 metais įvykdytos trijų ligoninių reorganizacijos sąlygos. Naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė privalėjo perimti darbuotojus ir išsaugoti visas iki reorganizacijos galiojusias jų darbo apmokėjimo sąlygas. Galimybes jas pakeisti ribojo dalininkų patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir darbo teisės aktai.
Dėl šių priežasčių KUL iki šiol negalėjo savo apmokėjimo sistemos pertvarkyti taip, kaip tai padarė kitos panašaus lygmens gydymo įstaigos.
Finansinis rezultatas gerėja, tačiau ligoninė vis dar patiria nuostolį
KUL veiklą pradėjo 2023 m. sausio 2 d., sujungus Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę.
Valstybės inicijuota reforma sukūrė trečiąją Lietuvos universitetinę ligoninę ir sudarė sąlygas plėsti sveikatos priežiūros paslaugas Vakarų Lietuvoje. Vis dėlto reorganizacijos išlaidų finansavimo klausimas liko neišspręstas.
KUL skaičiavimu, 2023–2025 metais reorganizacijos finansinis poveikis siekė apie 40 mln. eurų. Maždaug 28 mln. eurų sudarė papildomos darbo užmokesčio išlaidos, susijusios su perimtų apmokėjimo sąlygų suvienodinimu, o 11,6 mln. eurų skirta infrastruktūrai, paslaugų kokybei ir plėtrai.
Pasak A. Šimaičio, nepaisant šios naštos, ligoninės veiklos rodikliai gerėjo: 2023 metais finansinis deficitas siekė 12,5 mln. eurų, 2024 metais sumažėjo iki 5,4 mln. eurų, o 2025 metais – iki 3,9 mln. eurų.
Dėl aukštų anksčiau nustatytų koeficientų ir kasmet didėjusios MMA KUL darbuotojų atlyginimai per pastaruosius trejus metus augo sparčiau nei kitose šalies gydymo įstaigose. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pagal mokamus atlyginimus KUL pirmauja tarp Lietuvos gydymo įstaigų visose darbuotojų kategorijose.
Šiuo metu darbo užmokesčiui skiriama 80,4 proc. visų ligoninės pajamų. Finansiškai tvariu laikomas 72–73 proc. rodiklis. Dėl tokio skirtumo ligoninei sudėtinga subalansuoti pajamas ir sąnaudas, investuoti į infrastruktūrą bei užtikrinti ilgalaikį finansinį stabilumą. Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios neigiamas finansinis rezultatas išlieka jau ketvirtus metus iš eilės.
Ligoninės vertinimu, nepakeitus dabartinio apmokėjimo modelio ir įgyvendinus numatomus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties reikalavimus, iki 2027 metų pabaigos deficitas papildomai galėtų išaugti 11–15 mln. eurų. Tai didintų riziką laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus ir užtikrinti nepertraukiamą kokybiškų paslaugų teikimą.
Pokyčiai aptariami su darbuotojais
KUL vadovybė pripažįsta, kad apmokėjimo sistemos keitimas darbuotojams kelia nerimą ir klausimų. Todėl kasdien rengiami susitikimai su klinikų, skyrių, administracijos tarnybų komandomis ir atskiromis profesinėmis grupėmis.
Susitikimuose pristatomas siūlomas modelis, aiškinamos jo priežastys, atsakoma į darbuotojų klausimus ir vertinamos jų pastabos bei pasiūlymai. Taip pat vyksta konsultacijos su profesinių sąjungų atstovais.
Darbuotojai klausimus gali pateikti raštu. Ligoninė parengė ir nuolat papildo dažniausiai užduodamų klausimų bei atsakymų atmintinę, kurioje paaiškinami sistemos principai, atlyginimo apskaičiavimas ir darbuotojams taikomos garantijos.
A. Šimaitis teigia, kad vadovybės tikslas – kalbėtis su kiekvienu padaliniu ir profesine grupe, įsiklausyti į argumentus, išsaugoti atlyginimus bei kartu užtikrinti ligoninės ateitį.
Finansinio stabilumo ieškoma kartu su valstybe
Nuo 2026 metų pradžios KUL finansinę padėtį nuosekliai aptaria su dalininkais – Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetu.
Dalininkai informuoti apie ligoninėje taikomas finansinio stabilizavimo priemones, planuojamus apmokėjimo sistemos pakeitimus ir su darbuotojais vykstantį dialogą. Ligoninės vadovybė taip pat palaiko ryšį su Sveikatos apsaugos ministerijos, Vyriausybės ir Seimo atstovais.
Valstybės lygmeniu keliamas 2023–2025 metais įvykdytos reorganizacijos išlaidų kompensavimo klausimas. Taip pat siekiama, kad būtų apmokėtos visos faktiškai suteiktos viršsutartinės sveikatos priežiūros paslaugos.
KUL įgyvendina finansinio tvarumo planą, kuriuo siekiama mažinti deficitą ir subalansuoti ligoninės veiklą.
Siekiama apsaugoti ir darbuotojų, ir pacientų interesus
Darbo apmokėjimo sistemos pertvarka yra viena iš priemonių, kuriomis KUL siekia ilgalaikio finansinio stabilumo, darbuotojų išsaugojimo ir tolesnės sveikatos priežiūros paslaugų plėtros.
KUL generalinis direktorius A. Šimaitis pabrėžia, kad ligoninei svarbūs atsakingi sprendimai, atviras dialogas ir susitelkimas. Jo teigimu, finansinės padėties gerinimas yra bendras ligoninės ir jos dalininkų tikslas.
Vadovybė siekia išsaugoti darbuotojų interesus ir kartu užtikrinti pacientams kokybiškas bei prieinamas paslaugas. KUL žada toliau tartis, ieškoti sprendimų ir siekti, kad ligoninė būtų stipri, pacientai – saugūs, o darbuotojai pasitikėtų savo ateitimi.