Baimės – tiek didelės, tiek mažos – pažįstamos daugeliui žmonių. Vienos jų atsiranda po stiprių stresinių išgyvenimų, o kitų kilmės žmogus negali paaiškinti. Fobijos gali pasireikšti įvairiai: nuo prakaituojančių delnų iki tokio stipraus vengimo, kad žmogus nebedrįsta išeiti iš namų.
Apie baimių ir fobijų skirtumus, jų kilmę bei galimus įveikimo būdus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius, VU Medicinos fakulteto profesorius Dr. Arūnas Germanavičius.
Kada baimė tampa fobija?
Profesorius paaiškino, kad baimė ir fobija yra glaudžiai susiję reiškiniai, tačiau skiriasi jų stiprumas ir poveikis žmogaus gyvenimui. Vertinama, kaip nerimas veikia žmogaus funkcionavimą, mąstymą, produktyvumą bei kitus kasdienius aspektus.
Anot Dr. A. Germanavičiaus, fobija atsiranda tuomet, kai nerimas peržengia žmogaus gebėjimą su juo susidoroti ir pradeda daryti žalą. Vis dėlto ne kiekviena baimė yra neigiama: ji gali padėti mobilizuotis, numatyti galimus pavojus, suplanuoti apsaugą ir išvengti nepageidaujamų įvykių. Baimę profesorius vadina svarbiu evoliuciniu veiksniu, padėjusiu žmonijai išlikti.
Kai kurios baimės gali būti paveldimos
Tikslaus atsakymo, kodėl žmonėms kyla įvairios baimės, mokslininkai iki šiol neturi. Tačiau tyrimai rodo, kad dalis jų gali būti susijusios su genetika ir paveldimumu.
Kaip pavyzdį specialistas pateikė agorafobiją – baimę būti atviroje vietoje, kur yra kitų žmonių, kur žmogus jaučiasi stebimas arba mano, kad prireikus negalėtų greitai pasišalinti. Ši baimė, pasak profesoriaus, turi didžiausią tikimybę būti paveldima ar nulemta genetinių veiksnių.
Agorafobija gali atsirasti net tada, kai žmogus nėra patyręs jokio akivaizdaus traumuojančio įvykio. Dažniausiai baimės išryškėja paauglystėje, tačiau kai kurios gali pasireikšti ir kitais gyvenimo etapais. Dalis jų siejama su senėjimu, nes laikui bėgant gali aktyvuotis tam tikri genai.
Agorafobija gali visiškai apriboti gyvenimą
Palyginti su kitais psichikos sutrikimais, fobijos paprastai nesukelia žmogui neįgalumo. Tačiau agorafobija gali tapti išimtimi: dėl nepagrįstos baimės žmogus palaipsniui ima vengti vis daugiau aplinkų ir atsiriboja nuo kitų.
Tokiu atveju žmogaus laisvė ir kasdienio gyvenimo galimybės smarkiai susiaurėja. Baimė gali tapti tokia stipri, kad žmogus lieka visiškai izoliuotas namuose ir nebedrįsta į lauką išeiti.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laida trečiadieniais 19 val. skelbiama TV3 televizijos YouTube kanale.
00:00 Laidos temos ir pašnekovo pristatymas
01:30 Ar baimė ir fobija yra skirtingi dalykai?
03:00 Ar baimės gali būti paveldimos?
07:45 Ar pasakos apie raganas ir kitus blogiečius daro neigiamą įtaką?
11:10 Kas yra agorafobija ir kokius pavojus ji kelia?
17:05 Kokias baimes kelia naujienų srautas?
22:50 Ar reikia pažiūrėti savo baimei į akis?
27:45 Kaip susitvarkyti su baimėmis ir nerimu?