Kraujuojančios dantenos, nemalonus burnos kvapas ar padidėjęs dantų jautrumas daugeliui atrodo kaip nedidelės problemos, prie kurių galima priprasti. Vis dėlto specialistai įspėja: tokie požymiai gali signalizuoti rimtesnius sutrikimus, o pagalbos atidėliojimas vėliau gali reikšti sudėtingesnį gydymą. Į odontologą dalis žmonių vis dar kreipiasi tik tada, kai pradeda skaudėti, o vyresniame amžiuje prastėjančią dantų būklę klaidingai laiko natūralia senėjimo pasekme.
Pas odontologą verta apsilankyti dar nejaučiant skausmo
„Vilnelės klinikų“ burnos higienistė Jovita Umaraitė, turinti darbo patirties Švedijos odontologijos klinikose, pastebi skirtingą Lietuvos ir Skandinavijos gyventojų požiūrį į profilaktiką. Jos teigimu, šiaurės šalyse žmonės pas specialistą dažniau ateina ne dėl jau atsiradusio skausmo, o siekdami jo išvengti.
Tinklalaidėje „Sveikatos virtuvė“ J. Umaraitė pasakojo, kad Lietuvoje profilaktiniai patikrinimai dar nėra tapę įpročiu. Jei žmogus nejaučia diskomforto, jis neretai nemato priežasties registruotis vizitui. Skandinavijoje į specialistus kreipiamasi dar prieš pasireiškiant simptomams.
Ankstyvas problemų nustatymas gali padėti išvengti sudėtingų procedūrų, kurios dėl uždelsto gydymo tampa būtinos. Švedijoje įprasta periodiškai atlikti rentgeno nuotraukas – jos gali parodyti pažeidimus, dar nematomus plika akimi ir nesukeliančius jokių pojūčių.
Pasak burnos higienistės, ankstyvoje stadijoje ėduonį kartais galima sustabdyti ir negręžiant danties. Jei pažeidimas apsiriboja emaliu, procesą galima kontroliuoti mineralų turinčia dantų pasta: emalis gali vėl sukietėti, o ėduonies plitimas sustoti.
Kraujas valantis dantis gali būti svarbus įspėjimas
Dantenų kraujavimas dažnai ignoruojamas, tačiau J. Umaraitė pabrėžia, kad tai nėra nekenksmingas požymis. Jis gali rodyti gingivitą arba sunkesnę ligą – periodontitą. Šios būklės pavojingos tuo, kad kurį laiką gali progresuoti nesukeldamos skausmo.
Periodontito metu nyksta aplink dantį esantis kaulas. Žmogus šio proceso nejaučia, tačiau vienas ryškiausių įspėjančių ženklų gali būti būtent kraujuojančios dantenos. Negydant ligos, dantys ilgainiui gali tapti paslankūs ir iškristi.
Burnos higienistė taip pat atkreipia dėmesį į ryšį tarp dantenų ir širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatos. Uždegimo metu dantenos tampa pralaidesnės, todėl bakterijos gali patekti į kraujotaką ir pasklisti organizme. Dėl to burnos sveikatos problemos gali paveikti ne tik dantis ir šypseną.
Dantenų būklę blogina ir žalingi įpročiai. Rūkymas sutraukia dantenų kapiliarus, todėl jose sutrinka kraujotaka bei medžiagų apykaita. J. Umaraitė taip pat įspėja apie elektronines cigaretes: kai kuriuose jų skysčiuose esantis cukrus gali sudaryti palankias sąlygas bakterijoms daugintis.
Kuo daugiau bakterijų ir apnašo susikaupia, tuo greičiau, specialistės teigimu, gali progresuoti periodontitas.
Šepetėlis neišvalo visko: svarbios ir kitos burnos vietos
Vien dantų valymo šepetėliu nepakanka norint užtikrinti gerą burnos higieną. Viena dažnų nemalonaus kvapo priežasčių – nevalomas liežuvis. Jo paviršiuje kaupiasi bakterijos, išskiriančios sieros junginius, galinčius sukelti kvapą, primenantį supuvusį kiaušinį.
J. Umaraitė rekomenduoja liežuvio valiklį įtraukti į kasdienę priežiūrą, nes juo nuo paviršiaus pašalinamos apnašos ir bakterijos.
Dar viena dažna klaida – nepakankamas dėmesys tarpdančiams. Įprastu dantų šepetėliu juos išvalyti sunku, todėl šiose vietose gali kauptis bakterinis apnašas ir vystytis ėduonis.
Specialistė pabrėžia, kad maisto likučiai ir bakterinis apnašas nėra tas pats. Apnaše esančios bakterijos išskiria lipnias medžiagas, padedančias jam prikibti prie danties paviršiaus. Kadangi tokį apnašą galima pašalinti tik mechaniškai, vien dantų siūlo dažnai nepakanka – reikėtų rinktis ir tinkamo dydžio tarpdančių šepetėlius.
Norintiems baltesnės šypsenos J. Umaraitė pataria atsargiai naudoti balinančias dantų pastas. Jos emalio tiesiogiai nebalina, o pašalina paviršines dėmes abrazyviai, todėl gali prisidėti prie emalio dėvėjimosi. Dėl saugaus ir pastebimo rezultato specialistė siūlo pasitarti dėl tinkamo balinimo būdo, užuot eksperimentavus namuose.
Sveikus dantis galima išsaugoti ir vyresniame amžiuje
Dantų netekimas nėra neišvengiama senėjimo dalis. J. Umaraitė teigia, kad ir sulaukus garbaus amžiaus galima turėti sveikus dantis, jei burnos priežiūra yra nuosekli.
Bėgant metams rizikų daugėja: gali keistis motorika, o burnos sveikatai įtakos gali turėti ir vartojami vaistai. Vis dėlto tinkama priežiūra padeda išlaikyti dantis sveikus. Specialistė rekomenduoja pasikonsultuoti dar tada, kai nieko neskauda.
Vieno atsakymo, kaip dažnai būtina lankytis pas burnos priežiūros specialistą, nėra. Vizitų dažnis priklauso nuo higienos įpročių, genetikos ir seilių savybių. Įprastai profesionalią burnos higieną patariama atlikti kas 6–12 mėnesių, o žmonėms, kuriems greičiau kaupiasi dantų akmenys, – kas 4–6 mėnesius.