Krikščioniškoje tradicijoje pagrindinis kapavietės akcentas yra kryžius, simbolizuojantis žmogaus išganymą ir prisikėlimą. Meilę mirusiesiems žmonės dažnai išreiškia kapus papuošdami gėlėmis, tačiau tam neretai pasirenkami ir dirbtiniai žiedai.
Tokios dekoracijos kapinėse paplito palyginti neseniai – ši tradicija gyvuoja ne ilgiau kaip 10–15 metų. Be to, plastikinės gėlės neturi jokios teologinės simbolikos.
Ilgai išliekančios tik iš pirmo žvilgsnio
Dirbtinės gėlės dažnai pasirenkamos todėl, kad atrodo pigesnės už gyvas ir esą ilgiau išlaiko „šviežią“ išvaizdą. Vis dėlto tai ne visai tiesa: laikomos lauke ir veikiamos saulės, jos greitai išblunka bei praranda savo išvaizdą.
Nors gyvos gėlės gali nuvysti greičiau, kapavietei galima rinktis augalus, kurie ją puoš ilgą laiką. Tokios gėlės kainuoja kiek daugiau nei dirbtinės, tačiau tuomet kapines reikėtų aplankyti dažniau nei kartą per metus.
Ryškios ir blizgios plastikinės dekoracijos, kaip teigiama, nedera su kapinių atmosfera. Krikščionišku požiūriu tai yra mirusių artimųjų prisikėlimo vieta, kurioje jie prisimenami maldoje. Todėl kapinės neturėtų būti puošiamos neskoningais, ryškiais dirbtiniais žiedais ar kitomis panašiomis dekoracijomis.
Cheminės medžiagos gali kenkti sveikatai
Nepaisant patogumo ir patrauklios išvaizdos, dirbtinės gėlės kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai. Jų žiedlapiai dažniausiai gaminami iš sintetinių audinių – poliesterio, latekso ar organzos.
Šios medžiagos apdorojamos įvairiais cheminiais junginiais, kad gaminiai būtų plastiški ir ilgiau tarnautų. Dažnai naudojami anilino dažai laikomi gana kenksmingais: jie gali neigiamai veikti sveikatą ir sukelti galvos svaigimą, skausmą ar silpnumą.
Stiebai, pumpurai ir kitos dekoratyvinės dalys paprastai gaminamos iš plastiko, dažniausiai PVC, kuris taip pat yra gana toksiškas.
Perdirbti jų beveik neįmanoma
Anksčiau ar vėliau dirbtinės gėlės išmetamos į sąvartyną. Ten jos ir toliau gali išskirti kenksmingas medžiagas, teršiančias dirvožemį, orą ir požeminį vandenį. Jas deginant į aplinką gali patekti sunkieji metalai ir dioksinai.
Dioksinai neigiamai veikia reprodukcinę ir imuninę sistemas, gali sukelti hormoninių sutrikimų bei vėžį.
Dirbtinių gėlių perdirbimas taip pat sudėtingas, nes dažnai neįmanoma nustatyti, iš kokio plastiko jos pagamintos ir kaip jas tinkamai išrūšiuoti. Todėl jų atsikratymas gali pakenkti ir gamtai, ir žmogui.
Plastikinėms gėlėms galima rinktis alternatyvas: popierinius ar gyvus žiedus. Kapavietę taip pat galima apsėti veja, apsodinti gėlėmis arba papuošti eglių vainikais.
Dar vienas variantas – audinio pagrindu pagamintos dirbtinės gėlės, pamirkytos spalvotame vaške. Jos gali atrodyti gražiau nei plastikinės ir yra gerokai saugesnės aplinkai.
Dirbtinės gėlės palengvina kapavietės priežiūrą, tačiau renkantis puošybą svarbu atsižvelgti ne tik į patogumą, bet ir į poveikį aplinkai bei žmogui.