Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje svarstant gydymo įstaigų finansavimo pokyčius, pacientams kyla nerimas, kad pas privačius specialistus patekti bus dar sunkiau. Valdžios atstovai tikina, kad privačiam sektoriui skiriamas finansavimas nemažės, tačiau papildomų paslaugų pirmiausia bus ieškoma viešosiose įstaigose.
Apie tai TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ kalbėta su sveikatos apsaugos ministru Linu Kukuraičiu.
Ministras teigė, kad šiais metais pas privačius gydytojus besikreipiantys pacientai ir toliau turėtų gauti tas pačias paslaugas, nes išlaikomas dabartinis finansavimas už tokį patį paslaugų kiekį. Vis dėlto paslaugų apimtis neaugs taip sparčiai, kaip iki šiol.
Iki šiol privačios sveikatos priežiūros įstaigos per metus paslaugų suteikdavo maždaug 15 proc. daugiau, o viešajame sektoriuje augimas siekė apie 5 proc. Pasak ministro, spartesnė privataus sektoriaus plėtra vyko pastaruosius penkerius metus, kai viešosios įstaigos daugiausia dėmesio skyrė COVID-19 pandemijos valdymui, po jos kilusioms sveikatos problemoms ir sudėtingų kompleksinių ligų gydymui. Tuo metu privačiame sektoriuje išaugo lengvesnio pobūdžio paslaugų pasiūla.
Pacientams paaiškino, kas keisis
Ministras sakė, kad privačios įstaigos neturėtų sudaryti įspūdžio, jog jų paslaugos taps neprieinamos. Joms ir toliau bus taikomi paslaugų kiekio ribojimai, kaip ir ankstesniais metais, tačiau finansavimas neturėtų mažėti.
2026 metais sutartys su privataus sektoriaus įstaigomis buvo pasirašytos už 286 mln. eurų. 2027 metais planuojama šioms sutartims skirti 310 mln. eurų, o pridėjus indeksaciją, siekiančią maždaug 2–3 proc., bendra suma greičiausiai sudarytų apie 320–330 mln. eurų.
Taigi privačioms įstaigoms už suteiktas paslaugas turėtų būti skirta keliolika milijonų eurų daugiau. Dėl to paslaugų apimtis neturėtų mažėti. Be to, joms numatomas papildomas paslaugų sąrašas, kuriame pirmenybė būtų teikiama MRT tyrimams, slaugai, hemodializei ir kitoms paslaugoms, kurių viešasis sektorius negali užtikrinti visa apimtimi.
Liepos mėnesį priimtas įstatymas suteikia tam tikrą prioritetą viešosioms įstaigoms. Tiek viešasis, tiek privatus sektorius ir toliau galės teikti tą patį paslaugų kiekį, tačiau prireikus didesnės apimties paslaugų pirmiausia bus kreipiamasi į viešąsias įstaigas. Tik tuo atveju, jei jos negalės pacientų aptarnauti, paslaugos bus perkamos iš privačių įstaigų.
Finansavimas augs, tačiau reikės ir kitų sprendimų
Viešojo sektoriaus įstaigos tvirtina galinčios suteikti daugiau paslaugų, jei tam būtų skirtas papildomas finansavimas. Tačiau paslaugų apimtis riboja biudžeto galimybės, nes Valstybinė ligonių kasa finansuoja nustatytą paslaugų kiekį tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
Vyriausybėje pristatomo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto augimas kitais metais numatomas 12,9 proc. Ministras pabrėžė, kad tai yra reikšmingas didėjimas, todėl nėra pagrindo teigti, jog pacientai gaus mažiau paslaugų ar eilės neišvengiamai ilgės.
Numatoma daugiau lėšų skirti paslaugoms finansuoti, gydytojams išlaikyti ir specialistams susigrąžinti į regionus. Taip pat siekiama, kad būtinosios paslaugos būtų prieinamos arčiau pacientų gyvenamosios vietos, o žmonėms, kenčiantiems skausmą ir kuriems reikalingos intervencijos, būtų sudaryti „žalieji koridoriai“.
Pasak ministro, vien didesnio biudžeto nepakaks – dar reikės užtikrinti, kad prioritetinės paslaugos pirmiausia pasiektų pacientus, kuriems jų labiausiai reikia.