Gripo sezonas Lietuvoje dažniausiai prasideda spalį ir tęsiasi iki pavasario vidurio. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per praėjusį 2025/2026 metų sezoną šalyje nustatyta daugiau nei 119 tūkst. gripo atvejų, daugiau nei 3000 žmonių buvo hospitalizuoti, o 86 pacientai mirė. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė pabrėžia, kad siekiant sumažinti sunkios ligos eigos ir pavojingų komplikacijų riziką, svarbų vaidmenį atlieka vakcinacija.
Gripą sukelia virusas, plintantis oro lašeliniu būdu. Užsikrėsti galima šalia esančiam žmogui čiaudint, kosint ar kalbant, taip pat liečiant bendrus daiktus, įrankius ar paviršius, ant kurių pateko viruso dalelių. Pasak V. Bečelytės, ant įvairių paviršių gripo virusas gali išlikti gyvybingas nuo 12 iki 48 valandų, o ant rankų – ilgiau nei keletą minučių.
Gripo simptomai gali prasidėti staiga – praėjus nuo kelių valandų iki kelių dienų po užsikrėtimo. Iš pradžių gali pasireikšti sloga ir gerklės perštėjimas, tačiau savijauta neretai greitai pablogėja. Žmogų gali varginti kosulys, užgulta nosis, akių, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, stiprus nuovargis bei 38 laipsnius ar daugiau siekianti temperatūra. Kai kuriems pacientams pasireiškia ir virškinimo sutrikimai, viduriavimas ar vėmimas.
Persirgus gripu gali išsivystyti ausies ar plaučių uždegimas, bronchitas, nervų sistemos ligos, retais atvejais – smegenų dangalų uždegimas ar net mirtis. Vaistininkė teigia, kad patikimiausia apsauga nuo gripo viruso susidaro pasiskiepijus, todėl atsako į dažniausiai pacientams kylančius klausimus apie vakcinaciją.
Kas yra gripo vakcinos sudėtyje?
Gripo virusai skirstomi į A, B, C ir D tipus, tačiau žmonės gali užsikrėsti tik A, B ir C tipais. Kadangi kiekvienais metais pasaulyje cirkuliuoja skirtingos viruso atmainos, stebima jų plitimo situacija ir pagal ją gaminama atitinkama vakcina. V. Bečelytė nurodo, kad 2026/2027 metų sezonu daugiausiai plinta A Missouri, A Darwin ir B Tokyo subtipai, todėl pagal juos parengta ir šio sezono vakcina.
Dažniausiai naudojama inaktyvuota vakcina, kuria galima skiepyti nuo 6 mėnesių amžiaus. Ji gaminama iš laboratorijose išaugintų, neaktyvių gripo virusų, kurie nebegali daugintis ar sukelti infekcijos. Jei vakcinos sudėtis atitinka tuo metu cirkuliuojančias gripo atmainas, jos veiksmingumas siekia nuo 70 iki 90 proc. ar daugiau.
Šiuo metu nuo gripo galima skiepytis keturvalente arba trivalente vakcina.
Kaip dažnai reikia skiepytis?
Gripo vakciną rekomenduojama gauti kartą per kiekvieną gripo sezoną. Organizme palaipsniui mažėja antikūnų kiekis, be to, kasmet gali keistis cirkuliuojantys viruso tipai. Dėl šios priežasties praėjusio sezono vakcina vėliau gali suteikti mažesnę apsaugą.
Nors skiepytis galima bet kuriuo metų laiku, vaistininkė rekomenduoja tai padaryti dar iki didžiausio sergamumo piko. Po vakcinacijos imunitetas susiformuoja maždaug per dvi savaites.
Ar verta skiepytis jau persirgus gripu?
Taip, nes vienu metu gali plisti keli skirtingi gripo tipai, o žmogus kiekvieną kartą gali užsikrėsti kita atmaina. Todėl net ir persirgus skiepai išlieka svarbia priemone, padedančia išvengti gripo komplikacijų.
Kuriems žmonėms vakcina ypač svarbi?
Skiepytis ypač svarbu žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip astma ar LOPL, taip pat turintiems kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimų, diabetą, nusilpusią imuninę sistemą ar širdies ir kraujagyslių ligų.
Vakcina taip pat rekomenduojama vyresniems nei 65 metų žmonėms, mažiems vaikams nuo 6 mėnesių, mokyklinio amžiaus vaikams ir besilaukiančioms moterims. Šioms grupėms didesnė sunkios ligos eigos ir rimtų komplikacijų tikimybė, todėl skiepai gali padėti jų išvengti.
Kokių reakcijų galima tikėtis po skiepo?
Dažniausiai po skiepo injekcijos vietoje jaučiamas raumens maudimas, gali atsirasti nedidelis paraudimas ar patinimas. Vis dėlto nemaža dalis pacientų nepatiria jokių nepageidaujamų simptomų.
Kai kuriais atvejais trumpam gali pakilti temperatūra, atsirasti nuovargis, raumenų skausmai ar šaltkrėtis, primenantys prasidedančią ligą. Paprastai tokie pojūčiai trunka ne ilgiau kaip vieną parą.
Ar prieš skiepą būtina pasiruošti?
Specialaus pasiruošimo vakcinacijai nereikia. Tačiau skiepytis nerekomenduojama pajutus ūminės viršutinių kvėpavimo takų ligos simptomus. Prieš procedūrą skiepijamam specialistui reikėtų nurodyti turimas lėtines ir ūmines ligas, vartojamus vaistus bei maisto papildus.
Ko reikėtų vengti pirmąją parą?
Po vakcinacijos rekomenduojama 24 valandas nesportuoti, nesilankyti pirtyje, baseine ir nesinaudoti kitomis vandens pramogomis. Prausiantis duše reikėtų stengtis nesušlapinti dūrio vietos, parą nevartoti alkoholio, jos nekasyti, nedraskyti ir neliesti nešvariomis rankomis.
Kur atliekami skiepai?
Nuo sezoninio gripo galima pasiskiepyti sveikatos priežiūros įstaigose ir vaistinėse, kuriose veikia skiepų kabinetai.