Gripo sezonas Lietuvoje pamažu įgauna pagreitį. Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, spalio 12–18 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, gripo atvejų padaugėjo.
Šiam sezonui skirtos vakcinos jau pristatytos į „Gintarines vaistines“, todėl norintieji gali pasiskiepyti jau dabar. Specialistai ragina nelaukti sergamumo piko, nes organizmui po vakcinacijos reikia laiko suformuoti imuninį atsaką.
Minėtą savaitę bendras gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) ir COVID-19 sergamumo rodiklis siekė 538,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Nors bendras rodiklis šiek tiek sumažėjo dėl mažesnio ŪVKTI ir COVID-19 atvejų skaičiaus, gripo atvejų buvo daugiau. Epideminio sergamumo lygio kol kas nepasiekė nė viena savivaldybė.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė teigia, kad tinkamiausias metas skiepytis yra tada, kai gripo atvejų jau daugėja, tačiau sergamumo pikas dar nepasiektas.
Po vakcinacijos imuninis atsakas susiformuoja ne iš karto – tam paprastai prireikia maždaug 10–14 dienų. Jei žmogus užsikrečia prieš pat skiepą arba netrukus po jo, organizmas dar gali nebūti spėjęs sukurti pakankamos apsaugos. Dėl to, pasak vaistininkės, nereikėtų laukti, kol aplink pradės sirgti vis daugiau žmonių: pasiskiepijus anksčiau organizmas gauna laiko pasiruošti galimam kontaktui su gripo virusu.
Kodėl kasmet reikia naujos vakcinacijos?
Praėjusį rudenį nuo gripo skiepijęsi žmonės gali svarstyti, kodėl vakcinaciją reikėtų kartoti. Viena svarbiausių priežasčių – gripo viruso kaita. Atsižvelgiant į cirkuliuojančias viruso atmainas, kiekvienam sezonui atnaujinama vakcinos sudėtis.
Be to, laikui bėgant silpnėja ir po ankstesnio skiepo susiformavusi organizmo apsauga. Todėl, kaip aiškina L. Vanagaitė, dėl besikeičiančių gripo virusų ir mažėjančio imuninio atsako nuo gripo rekomenduojama skiepytis kasmet.
Skiepytis galima ne tik gydymo įstaigoje
Suaugusiesiems nebūtina dėl gripo vakcinos vykti į atskirą gydymo įstaigą. Pasiskiepyti galima ir vaistinėse, kuriose įrengti skiepų kabinetai. Vakcinaciją jose atlieka reikiamą kvalifikaciją turintys išplėstinės praktikos vaistininkai.
Ši galimybė gali būti patogi žmonėms, kurie dėl darbo ar kitų kasdienių įsipareigojimų sunkiai randa laiko atskiram vizitui. Prieš skiepą vaistininkas įvertina žmogaus sveikatos būklę, suteikia būtiną informaciją ir atsako į klausimus. Kadangi vaistinė dažnai yra įprasto kasdienio maršruto dalis, vakcinaciją lengviau suderinti su kitais planais, o kai kur pasiskiepyti galima ir savaitgaliais.
Gripo vakcina skiepijama vaistinėse, kuriose veikia vakcinacijos kabinetai. Informacija apie atliktą skiepą įtraukiama į e. sveikatos sistemą.
Sprendimo nereikėtų atidėti iki pirmųjų ligonių artimoje aplinkoje
Lietuvoje gripo atvejų daugėja, tačiau sergamumo pikas dar nėra pasiektas. Panašios tendencijos matomos ir kitose Europos šalyse: dėl kvėpavimo takų ligų į sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi daugiau žmonių, nors gripo aktyvumas kol kas išlieka nedidelis. Tarp nustatomų gripo virusų šiuo metu vyrauja A tipo virusai.
L. Vanagaitė pastebi, kad žmonės neretai pradeda galvoti apie skiepą tik tada, kai gripu suserga šeimos narys, kolega ar kitas artimas žmogus. Tačiau tokiu metu rizika užsikrėsti dar nesusiformavus pakankamam imuniniam atsakui gali būti didesnė.
Vaistininkė pabrėžia, kad artimo žmogaus liga neturėtų būti signalas, kurio laukiama. Kadangi po vakcinacijos imuniniam atsakui susiformuoti reikia maždaug dviejų savaičių, skiepais verta pasirūpinti dar iki ryškesnio sergamumo augimo.