Įdubusi krūtinės ląsta Nikitai nebuvo vien išvaizdos klausimas. Augant berniukui deformacija ryškėjo, o fizinis krūvis tapo vis sunkesnis – jį ėmė varginti dusulys. Kauno klinikų vaikų chirurgai problemą ištaisė minimaliai invazine operacija, o vėlesnė reabilitacija padėjo susigrąžinti judesių laisvę ir fizinę ištvermę.
Dabar Nikita vėl gali užsiimti kasdiene veikla ir mėgstamais pomėgiais. Didžiausią pokytį jis apibūdina trumpai: kvėpuoti tapo lengva.
Kauno klinikų Vaikų raidos ir reabilitacijos skyriaus vadovė Dovilė Važgėlienė pabrėžia, kad šioje istorijoje svarbus viso gydymo proceso užtikrinimas vienoje įstaigoje – nuo sudėtingos operacijos iki individualios reabilitacijos. Pasak jos, chirurgų, reabilitacijos ir kitų sričių specialistų darbas vienoje komandoje leido gydymą tęsti nuosekliai, o svarbiausias rezultatas – sėkmingai sveikstantis vaikas, galintis grįžti į visavertį gyvenimą.
Deformacija išryškėjo, kai Nikitai buvo aštuoneri
Krūtinės ląstos pokyčiai pirmą kartą pastebėti Nikitai sulaukus aštuonerių. Berniukui augant deformacija progresavo, o vienuolikos metų tapo ypač ryški. Tuomet šeima pradėjo ieškoti, kur būtų galima suteikti reikalingą pagalbą.
Nikitos tėtis Vitalijus pasakoja, kad šeima sąmoningai ieškojo medicinos centro, galinčio atlikti sudėtingą operaciją. Sužinoję apie Kauno klinikų Vaikų chirurgijos kliniką ir jos specialistus, tėvai nusprendė patikėti sūnaus sveikatą būtent jiems.
Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytojas vaikų chirurgas Mindaugas Beržanskis, ištyręs Nikitą, patvirtino ryškią krūtinės ląstos deformaciją. Įdubusi krūtinė yra įgimtas sutrikimas, kai krūtinkaulis įlinksta į krūtinės ląstos vidų.
Įvertinus deformacijos laipsnį, Nikitai buvo pasiūlyta operacija. Su berniuku ir jo artimaisiais gydytojas aptarė gydymo planą, numatomus tikslus ir laikotarpį po procedūros.
Nikitai atlikta Nuss operacija – minimaliai invazinis įdubusios krūtinės gydymo metodas. Per nedidelius pjūvius krūtinės šonuose įdedama metalinė plokštelė, iš anksto suformuota pagal konkretaus paciento krūtinės ląstą. Ji pakelia krūtinkaulį į taisyklingą padėtį. M. Beržanskis teigia, kad operacija praėjo sklandžiai, o deformaciją pavyko visiškai ištaisyti.
Gydytojas pabrėžia, kad po tokios procedūros svarbus visos specialistų komandos darbas. Dar ligoninėje pradedama kineziterapija, o vėliau pacientas perkeliamas tęsti reabilitacijos. Ji reikalinga tam, kad vaikas galėtų visavertiškai sugrįžti į įprastą gyvenimą.
Reabilitacijoje teko iš naujo stiprinti kūną
Po operacijos Nikita buvo perkeltas į Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos kliniką. Tuo metu jį vargino skausmas, sumažėjęs pečių judrumas ir fizinė ištvermė, taip pat buvo sutrikusi laikysena.
Su berniuku dirbęs kineziterapeutas Justas Praninskas siekė atkurti pečių judesius, pagerinti laikyseną, sustiprinti raumenis ir palaipsniui grąžinti Nikitą prie įprasto fizinio aktyvumo.
Reabilitacijos metu pagerėjo pečių judrumas, sumažėjo skausmas, o fizinė ištvermė didėjo. Pasak J. Praninsko, keitėsi ir emocinė berniuko savijauta: iš pradžių jis buvo nedrąsus bei bijojo skausmo, tačiau ilgainiui įgijo daugiau pasitikėjimo, drąsiau atliko pratimus ir aktyviau dalyvavo gydymo procese.
Vitalijus sako, kad kiekvienas specialistas atliko savo užduotį, tačiau visas darbas buvo sujungtas į vieną nuoseklią sistemą. Šeimą taip pat sujaudino gydytojų, slaugytojų ir kitų darbuotojų rūpestis bei šiluma.
Šiandien Nikita jaučiasi puikiai. Baigus reabilitaciją, pooperacinis skausmas išnyko, pagerėjo laikysena, sustiprėjo raumenys, o berniukas grįžo prie kasdienių veiklų ir pomėgių.
Pasak Vitalijaus, sūnus pradėjo ramiau miegoti, nebejaučia anksčiau varginusių skausmų, o ištvermė ir fizinė jėga kasdien didėja. Svarbiausia, kaip pats Nikita sako, jam tapo lengva kvėpuoti.