Vyriausybei penktadienį pritarus kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, ekonomistai atkreipė dėmesį į didėjantį deficitą, kuris ateityje gali dar labiau sustiprinti įtampą. Abejonių kelia ir galimybė surinkti plane numatytas pajamas bei sparčiai auganti valstybės skola.
„Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė BNS sakė, kad 2027-ieji ir vėl bus dosnios fiskalinės plėtros metai. Jos vertinimu, neįskaičiuojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos, tiek valstybės biudžeto, tiek viešųjų fondų išlaidos augs sparčiau nei nominalusis bendrasis vidaus produktas.
Pasak jos, kitąmet mažės ES struktūrinė parama, todėl nebeliks ir šiemet stebėto palankaus palyginamosios bazės poveikio. Be to, ekonomikai padėjusių vienkartinių veiksnių taip pat bus mažiau.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad 2027 metais fiskalinė politika ir toliau skatins ekonomiką skolintomis lėšomis. Tačiau augantis biudžeto deficitas ir visuomenės pripratimas prie jo ateityje didins spaudimą, kai teks deficitą mažinti ir kartu stabdyti ekonomikos plėtrą.
Jo teigimu, dabartinė valdžia kai kurias išlaidas didino labiau, nei reikalautų indeksavimas. Tai, anot ekonomisto, visuomenei siunčia signalą, kad išlaidos didinamos ne vien tiek, kiek būtina.
I. Genytė-Pikčienė taip pat abejojo, ar bus pasiektas numatytas pajamų planas. Šiemet vartojimą skatino antrosios pensijų pakopos reformos poveikis, tačiau kitąmet tokį rezultatą pakartoti bus sunkiau, todėl pajamų surinkimo rizikų, jos vertinimu, tik daugės.
T. Povilauskas 11 proc. sieksiančio akcizų pajamų augimo prognozę pavadino labai ambicinga. Atsargiai, jo manymu, reikėtų vertinti ir prognozuojamą maždaug 7,2 proc. pridėtinės vertės mokesčio pajamų didėjimą, ypač todėl, kad 158 mln. eurų iš šio augimo planuojama gauti vien dėl geresnio mokesčio administravimo.
Ekonomistas pabrėžė, kad kitąmet namų ūkių vartojimo išlaidos augs gerokai lėčiau nei šiemet, nes nebeliks iš antrosios pensijų pakopos fondų atsiimtų pinigų poveikio. Atsargiai vertinamas ir 2,1 mlrd. eurų pelno mokesčio surinkimo planas, nes šiemet jis nebuvo įvykdytas.
I. Genytės-Pikčienės vertinimu, kitų metų biudžeto deficitas yra pakankamai reikšmingas ir nebeatitinka Europos Sąjungos Mastrichto kriterijų. Todėl Europos Komisija galėtų pradėti pažeidimo procedūrą, nors Lietuva nebūtų vienintelė tokią taisyklę pažeidžianti valstybė.
Ekonomistė ragino neatsipalaiduoti dėl bendro Europos konteksto ir toliau siekti fiskalinės drausmės. Jos teigimu, skolintomis lėšomis kuriama gerovė gali sukelti rimtų problemų ateityje, nes augančios skolos aptarnavimo išlaidos vis labiau ribos būsimas galimybes.
T. Povilauskas skaičiavo, kad kitąmet palūkanoms bus išleista 370 mln. eurų daugiau nei šiemet. Vien tai valstybės biudžeto išlaidas padidins 0,3 proc. BVP. Skola per metus turėtų išaugti dar 6,5 mlrd. eurų, kai šiemet jos augimas sieks 6,8 mlrd. eurų, o kitų metų pabaigoje ji sudarys 48,2 proc. BVP.
SEB ekonomistas pažymėjo, kad per kelerius metus gynybos finansavimas padidėjo nuo 2 iki 5 proc. BVP ir daugiausia finansuojamas skolintomis lėšomis. Kadangi kitų išlaidų Vyriausybė mažinti nenori, o kai kurias dar didina, skolos augimas, jo vertinimu, yra neišvengiamas. Finansų ministerija taip pat nebeslepia rizikos, kad vidutinio laikotarpio pabaigoje valdžios sektoriaus skola gali priartėti prie 60 proc. BVP.
I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad biudžeto projektas dar yra pirmasis variantas, todėl Seime laukia diskusijos ir nauji pageidavimai. Ji ragino papildomus išlaidų planus vertinti itin atsargiai, kad deficitas dar labiau neišaugtų.
Ekonomistė kartu pabrėžė, kad krašto apsauga, gynyba ir saugumas turi likti svarbiausiais prioritetais. Jos teigimu, tai reikšminga ekonomikos klestėjimui, užsienio investicijų pritraukimui ir vietos verslo stabilumui.
I. Genytės-Pikčienės vertinimu, ši kryptis kartu reiškia tolesnį spartų atlyginimų, taip pat minimalios algos, didėjimą. Taip valdžia siekia sušvelninti „importuojamų infliacinių aplinkybių“ poveikį, įskaitant degalų kainų šuolį ir brangesnį šildymo sezoną.
Jos teigimu, Lietuva, kitaip nei Latvija ir Lenkija, nesiima agresyvesnių horizontalių priemonių energijos kainoms mažinti. Todėl biudžete siekiama didesnėmis pajamomis kompensuoti sudėtingos sąnaudų aplinkos poveikį gyventojų perkamajai galiai.
Ekonomistas Romas Lazutka kritikavo šeimos paketui numatytas priemones, kurioms kitąmet planuojama skirti 150 mln. eurų. Jo teigimu, jos orientuotos ne į skurdžiausius gyventojus, o yra universalios.
R. Lazutka taip pat pažymėjo, kad didelė dalis valstybės išlaidų jau yra užprogramuota. Jis atkreipė dėmesį į situaciją, kai „Sodros“ biudžetas kasmet būna perteklinis, tačiau tuo pat metu auga valstybės skola.
Ekonomisto teigimu, „Sodroje“ kaupiamas rezervas investuojamas, tačiau jo grąža yra labai maža. Tuo metu valstybė centriniam biudžetui skolintis turi už didesnes palūkanas, nei uždirbama iš rezervuotų lėšų.