Neabejoju, kad ši apžvalga skaitytojus padalys į dvi stovyklas: vieni pritars mano nuomonei, kiti stos picerijos pusėn. Todėl nekantriai lauksiu jūsų komentarų, o dabar papasakosiu apie dar vieną mano šeimos atrastą ir anksčiau neaprašytą piceriją.
„Lokio ližė“ įsikūrusi netoli Klaipėdos, Klemiškės II gyvenvietėje. Kadangi susisiekimas šioje pusėje, mano nuomone, kasmet vis prastėja, į piceriją atvykome dar prieš 15 valandą ir taip išvengėme didesnių kamščių.
Picerijos „Lokio ližė“ apžvalga
Vietiniai juokauja, kad ryte, važiuodamas į Klaipėdą ir stovėdamas spūstyje, gali spėti papusryčiauti, o vakare, grįždamas namo, tame pačiame kamštyje – ir pavakarieniauti. Tačiau palikime susisiekimo problemas nuošalyje ir pakalbėkime apie maistą.
Keturiems žmonėms užsakėme keturias pagrindines picas, o kaip savotišką užkandį pasirinkome dar ir vegetarišką. Kol mūsų užsakymas kepė krosnyje, buvome pavaišinti sausainiais.
Tą dieną vairavau automobilį, kuriuo atvykome į „Lokio ližę“, tad nesunku atspėti, kad prie mano stalo buvo limonado, o kiti kompanijos nariai rinkosi rimtesnius kokteilius, geriamus per šiaudelius.
Maisto įspūdžiai
Esu mėsėdis ir sunkiai suprantu žmones, atsisakančius ne tik mėsos, bet ir žuvies, jūros gėrybių ar pieno produktų. Vis dėlto vegetarus, kitaip nei veganus, suprantu. Jei turėčiau galimybę tomis dienomis rinktis bent dvi ar tris tokias picas kaip „Verdura“, vieną ar kitą dieną galėčiau net atsisakyti mėsos.
Atnešus vegetarišką picą, gausiai nukrautą įvairiais ingredientais, net paklausiau stalą aptarnavusio vyro, ar neįvyko klaida. Atidžiau įsižiūrėjęs supratau, kad joje tiesiog nebuvo mėsos. Jei Katinienė taip nesirūpintų mano svoriu ir leistų picas valgyti dažniau, dėl tokios skanios „Verdura“ galėčiau jų paragauti net vietoje mėsos.
„Mortadela“ pica Katinienę prajuokino – ji pasakė, kad atrodo lyg per vidurį būtų patiektas Benedikto kiaušinis. Toks derinys čia tikriausiai taip pat būtų tikęs, tačiau su burata ši pica mūsų kompanijai paliko ne ką prastesnį įspūdį.
Besidžiaugdamas gardžiomis picomis beveik pamiršau tai, kas picerijoje mane labiausiai suerzino. Į maitinimo įstaigas važiuoju pailsėti, o ne dirbti – jei noriu gaminti, maistą ruošiu namuose.
Kai kartu su gėrimais gavome stovą įrankiams, nepastebėjau, kad jame, be stalo įrankių, buvo ir penki picų pjaustymo įrankiai. Tik atnešus pirmąją picą mums paaiškino, kad šioje picerijoje svečiai picas susipjausto patys.
„Jūs rimtai?“ Į piceriją atvykau pailsėti, o ne imtis papildomų darbų. Tąkart reikėjo supjaustyti ne vieną, o visas penkias mūsų užsakytas picas.
Todėl ir klausiu jūsų: ar normalu, kad picerijoje picos pjaustymu turi pasirūpinti pats svečias?
Suprantu ir „Lokio ližės“ sprendimą. Picas svečiams paliekama pjaustyti ne todėl, kad darbuotojai norėtų sutaupyti laiko, o dėl jų išvaizdos ir skonio. Pjaunant peilis pajudina ant picos esančius ingredientus, o išsiskyręs skystis patenka į pjūvius ir gali suminkštinti padą.
Vis dėlto nuo šio paaiškinimo man nepasidarė lengviau – teko gerokai paplušėti, kol supjausčiau visas penkias picas.
Po tokio fizinio darbo ir, ko gero, nemažai sudegintų kalorijų leidau sau persivalgyti, nes picos to tikrai buvo vertos.
Tos dienos favoritėmis tapo „Lokio ližė“ ir „Parma“. Abi jos buvo gardintos itin skaniais karamelizuotais svogūnais. Jie buvo kaitinti tiek, kad išlaikytų savo poskonį, bet kartu įgautų malonaus saldumo.
„Bianka“ iš pradžių labai norėjo paragauti damos, tačiau vėliau jos atsisakė. Mat šią picą kiek per gausiai pagardinau aštresniu aliejumi. Užtat, kitaip nei kitomis picomis, šia teko dalytis tik su draugu.
Apibendrindamas galiu pasakyti, kad esu buvęs Italijoje ir drąsiai teigiu: jei lietuviai taip toliau tobulins picų gamybą, po kelerių metų italai galbūt važiuos pas mus mokytis kepti skanių picų.
Šių picų kokybę puikiai parodė ir Katinienės elgesys. Nepamenu, kada ji paskutinį kartą valgydama picą būtų suvalgiusi ir kraštus, tačiau „Lokio ližėje“ neliko nė vieno.
Picos padas buvo labai skanus, minkštas ir kartu lengvai traškus.
Daugiau jų nebegirsiu, kad nepradėtų puikuotis ir netyčia nepablogintų kokybės. O jūs, pasitaikius progai, užsukite ir patys patikrinkite, ar ši apžvalga teisinga.
Nors picerija jau turi ne vieną įvertinimą, jai palikau ir Riebaus katino lipduką, reiškiantį aukščiausią 5/5 įvertinimą. Galbūt jis „Lokio ližėje“ atras savo vietą ir bus priklijuotas gerai matomoje vietoje.