Pasaulį pasiekė žinia, kad popiežiui Leonui XIV diagnozuotas plaučių vėžys. Ši liga klastinga tuo, kad ankstyvuoju etapu gali nesukelti jokių aiškiai pastebimų simptomų. Nors dažniausiai plaučių vėžys siejamas su rūkymu, susirgti gali ir žmonės, kurie niekada nerūkė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro specialistai pabrėžia, kad anksti nustačius ligą pacientams gali būti taikoma daugiau gydymo būdų. Tačiau pirmuosius organizmo siunčiamus signalus ne visuomet lengva atpažinti.
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt skelbė, kad popiežiui Leonui XIV per maždaug pusantros valandos trukusią operaciją pašalinta dešiniojo plaučio dalis. Po chirurginės intervencijos pranešta, jog jam diagnozuota plaučių vėžio forma – adenokarcinoma.
Kokie požymiai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją?
Plaučių vėžys nebūtinai prasideda intensyviu kosuliu ar dusuliu. Kai kuriais atvejais žmogus ilgai nejaučia jokių sveikatos pokyčių, todėl liga nustatoma tik jai progresavus. Vis dėlto gydytojai pataria atkreipti dėmesį į ilgai trunkančius arba pasikeitusius negalavimus.
Nacionalinio vėžio centro Chemoterapijos skyriaus vedėja, pulmonologė Vaida Gedvilaitė, rekomenduoja neignoruoti užsitęsusio ar pakitusio kosulio, dusulio, kraujo atkosėjimo ir nepaaiškinamo svorio kritimo.
Pasak gydytojos, plaučių adenokarcinoma ne visada iš karto pasireiškia aiškiais simptomais. Žmogus gali ilgą laiką jaustis gerai, o pirmieji požymiai išryškėti tik ligai pažengus. Todėl svarbu stebėti savo sveikatą ir reaguoti į užsitęsusius ar pasikeitusius simptomus.
Tokie negalavimai nebūtinai reiškia onkologinę ligą, nes juos gali sukelti ir kitos sveikatos problemos. Tačiau simptomams nesitraukiant, pasikartojant ar stiprėjant, reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti jų priežastį.
Diagnozė gali būti nustatyta ir niekada nerūkiusiems
Rūkymas laikomas vienu pagrindinių plaučių vėžio rizikos veiksnių, tačiau tai nėra vienintelė galima ligos priežastis.
Susirgimo riziką taip pat gali didinti pasyvus rūkymas, radonas ir profesinėje aplinkoje patiriamas tam tikrų kenksmingų medžiagų poveikis.
Todėl tai, kad žmogus niekada nerūkė, neužtikrina, jog jis negali susirgti plaučių vėžiu. Ši liga nėra būdinga tik rūkantiems asmenims.
Plaučių adenokarcinoma yra viena iš plaučių vėžio rūšių. Ji priskiriama nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiui ir gali būti nustatoma tiek rūkantiesiems, tiek niekada nerūkiusiems žmonėms.
Operacija galima ne kiekvienu atveju
Gydymo pasirinkimą lemia ligos stadija, naviko savybės ir bendra paciento sveikatos būklė. Kai kuriais atvejais vienu svarbiausių gydymo metodų tampa operacija, tačiau ji tinka ne visiems.
Nacionalinio vėžio centro krūtinės chirurgas Sigitas Zaremba aiškina, kad chirurginis gydymas gali būti skiriamas tuomet, kai plaučių vėžys nėra išplitęs ir nėra kitų kliūčių atlikti operaciją.
Neišplitusios ligos atveju, nesant kontraindikacijų chirurginiam gydymui, operacija gali būti vienas geriausių būdų siekti išgydyti plaučių vėžį. Vis dėlto kiekvienas atvejis vertinamas individualiai: prieš priimant sprendimą būtina tiksliai nustatyti ligos stadiją ir pasirinkti tinkamiausią operacijos apimtį.
Operuojant gali būti pašalinama dalis plaučio, viena jo skiltis arba visas plautis, taip pat regioniniai limfmazgiai.
Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, po operacijos gali būti skiriamas papildomas sisteminis gydymas ir (arba) spindulinė terapija. Jei liga yra išplitusi arba chirurginis gydymas negalimas, gydytojai vertina kitus gydymo metodus.
S. Zaremba pabrėžia, kad sprendžiant dėl gydymo svarbu atsižvelgti ne tik į naviko dydį. Taip pat vertinama, ar liga išplitusi, kokie yra biologiniai naviko požymiai ir kokia paciento sveikatos būklė. Šių duomenų visuma padeda parinkti tinkamiausią gydymo strategiją.
Simptomų laukti nereikėtų
Užsitęsęs kosulys, dusulys ar kiti neįprasti negalavimai turėtų paskatinti pasitikrinti sveikatą. Tačiau ankstyvos stadijos plaučių vėžys gali nesukelti jokių aiškių požymių, todėl svarbu ne tik stebėti savijautą, bet ir siekti, kad liga būtų nustatyta kuo anksčiau.
V. Gedvilaitė ragina neatidėlioti vizito pas gydytoją pasikeitus kvėpavimui, atsiradus neįprastam nuovargiui ar kitiems nerimą keliantiems simptomams. Ji pabrėžia, kad nereikėtų laukti, kol negalavimai savaime praeis.
Ankstesnis kreipimasis į medikus gali padėti greičiau nustatyti ligą ir suteikti daugiau galimybių sėkmingam gydymui.
Pulmonologė taip pat išskiria ankstyvosios plaučių vėžio patikros svarbą. Liga gali vystytis ir tuomet, kai žmogus jaučiasi visiškai sveikas.
V. Gedvilaitės teigimu, Lietuvai itin svarbi ankstyvosios plaučių vėžio patikros programa, kuri leistų ligą aptikti dar nepasireiškus simptomams. Anksti nustatytas plaučių vėžys gali būti išgydomas, todėl specialistė ragina nelaukti pirmųjų požymių ir rūpintis sveikata jau dabar.
Popiežiaus Leono XIV diagnozė dar kartą atkreipė dėmesį į ligą, apie kurią svarbu kalbėti ne tik tada, kai pasireiškia simptomai. Pastebėjus ilgai trunkančius ar pakitusius negalavimus, jų nereikėtų ignoruoti, o dėl individualios rizikos ir galimybių pasitikrinti verta pasitarti su gydytoju.