Artimiausiais metais Saulėje gali kilti keli ypač stiprūs žybsniai, galintys Žemėje sukelti geomagnetines audras. Mokslininkai mano, kad didesnio Saulės aktyvumo laikotarpiai gali pasireikšti 2027 ir 2028 metais.
Tokie reiškiniai gali paveikti palydovų veiklą, radijo ryšį ir elektros tinklus. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra konkrečios nelaimės prognozė – kol kas vertinama tik ekstremalių įvykių tikimybė.
Saulės aktyvumas po 2024 metų rudenį pasiekto maksimumo palaipsniui slopsta, tačiau mokslininkai neatmeta, kad galingiausi dabartinio ciklo žybsniai dar gali būti ateityje.
Lenkijos meteorologijos portalas „TwojaPogoda.pl“ skelbia, kad 2025–2026 metais paskelbtuose dviejuose tyrimuose buvo nagrinėjama, kada galėtų įvykti ypatingo stiprumo Saulės žybsniai ir kokia jų tikimybė.
Abiejų darbų autoriai rėmėsi ankstesnių Saulės aktyvumo ciklų duomenimis ir ieškojo laikotarpių, kai itin galingų žybsnių tikimybė galėjo padidėti.
Aktyvumo maksimumas jau praėjo, bet pavojingiausi žybsniai dar galimi
Saulės aktyvumas kinta maždaug 11 metų ciklais. Jų metu Saulės paviršiuje keičiasi dėmių skaičius, o kartu svyruoja ir žybsnių bei kitų aktyvumo reiškinių dažnis.
Dabar vyksta 25-asis Saulės aktyvumo ciklas, kurio maksimumas buvo pasiektas 2024 metais.
Po maksimumo Saulės dėmių paprastai mažėja, tačiau tai savaime nereiškia, kad labai stiprūs žybsniai nebegali atsirasti.
Ankstesni ciklai parodė, kad bendram aktyvumui slūgstant Saulėje vis dar gali susidaryti sudėtingos magnetinės struktūros, sukeliančios didelius energijos išsiveržimus.
Šį reiškinį tyrė mokslininko Baolino Tano vadovaujama grupė.
Ji išnagrinėjo keturių ankstesnių Saulės aktyvumo ciklų duomenis, siekiančius praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio vidurį.
Tyrėjai lygino stipriausių žybsnių skaičių ir intensyvumą su ankstesnių Saulės aktyvumo minimumų ypatybėmis.
Pagal nustatytus statistinius ryšius buvo parengta galimų ekstremalių žybsnių prognozė dabartiniam ciklui.
Per dabartinį ciklą gali įvykti penki žybsniai, stipresni nei X10
B. Tano ir jo kolegų skaičiavimu, per visą 25-ąjį Saulės aktyvumo ciklą gali įvykti apie penkis žybsnius, kurių stiprumas viršytų X10 klasę.
Du iš jų galėtų pasiekti didesnį nei X14,3 lygį.
Pagal rentgeno spinduliuotės intensyvumą Saulės žybsniai skirstomi į kelias klases. X klasė reiškia pačius galingiausius žybsnius, o skaičius prie raidės nurodo jų stiprumą.
Pavyzdžiui, X10 žybsnis pagal naudojamą matavimo skalę yra dešimt kartų intensyvesnis už X1 žybsnį.
Modelis rodo, kad dalis ypač stiprių įvykių galėtų įvykti po 2027 metų pavasario.
Galingiausias prognozuojamas žybsnis, pagal šiuos skaičiavimus, galėtų pasirodyti maždaug 2028 metų gegužę.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad šios datos nėra tikslios.
Prognozė paremta gana nedideliu ankstesnių ciklų skaičiumi, todėl nustatyti dėsningumai nebūtinai pasikartos.
Kitame tyrime ypatingas dėmesys skiriamas 2027-iesiems
Antrajam tyrimui vadovavo Velasco Herrera, o jame taikytas kitoks metodas.
Mokslininkai ištyrė beveik 50 metų Saulės rentgeno spinduliuotės stebėjimų. Jie aptiko du pasikartojančius aktyvumo ritmus – maždaug 1,7 metų ir septynerių metų trukmės.
Tyrėjų vertinimu, šių svyravimų sutapimas gali padidinti itin stiprių Saulės žybsnių tikimybę.
Darbas ekstremalius reiškinius vadina S klasės žybsniais – taip apibūdinami žybsniai, kurių intensyvumas viršija X10 lygį. Tai tyrime naudojamas žymėjimas, o ne atskira įprastos standartinės Saulės žybsnių klasifikacijos klasė.
Taip pat buvo nagrinėjama, kaip Saulės aktyvumas pasiskirsto skirtingose jos paviršiaus srityse.
Remdamiesi šiais duomenimis, tyrėjai išskyrė du laikotarpius, kai tokių reiškinių tikimybė gali būti didesnė.
Vienas iš jų jau baigiasi, o antrasis, prognozuojama, tęsis iki 2027 metų rudens.
Abu tyrimai leidžia manyti, kad labai stiprūs žybsniai gali pasitaikyti ir po Saulės aktyvumo maksimumo.
Ar Saulės audra gali Lietuvoje sutrikdyti elektros tiekimą?
Vienas rimčiausių ekstremalių Saulės reiškinių pavojų – galimi elektros energijos tiekimo sutrikimai.
Stiprų žybsnį kartais lydi vainikinės masės išmetimas, kai į kosmosą paskleidžiama daug įelektrintų dalelių ir magnetinio lauko struktūrų.
Jei ši medžiaga pasiekia Žemę ir tinkamai sąveikauja su planetos magnetiniu lauku, gali kilti geomagnetinė audra.
Jos metu magnetinio lauko pokyčiai gali indukuoti elektros sroves ilguose laidininkuose, taip pat ir aukštos įtampos perdavimo linijose.
Per itin stiprias audras tokios srovės gali trikdyti tinklų darbą ir kelti grėsmę transformatoriams.
Vis dėlto galimą pavojų būtina atskirti nuo konkrečios prognozės.
Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad 2027 ar 2028 metais Lietuvoje dėl Saulės audros tikrai nutrūks elektros tiekimas.
Net ir labai stiprus Saulės žybsnis nebūtinai sukels stiprią geomagnetinę audrą. Tam įtakos turi tai, ar išmesta medžiaga bus nukreipta Žemės link ir kokiomis magnetinėmis savybėmis pasižymės.
Galimi padariniai taip pat priklausys nuo elektros infrastruktūros atsparumo ir taikomų apsaugos priemonių.
Rizika palydovams ir ryšiui, bet Lietuvą gali aplankyti pašvaistės
Stiprios Saulės audros gali paveikti ne vien elektros tinklus. Jos taip pat kelia grėsmę palydovams, navigacijos sistemoms ir radijo ryšiui.
Saulės spinduliuotė gali sutrikdyti aukšto dažnio radijo ryšį, o geomagnetinės audros – sumažinti palydovinės navigacijos tikslumą.
Tokie sutrikimai ypač svarbūs aviacijai, jūrų transportui ir kitoms sritims, kuriose būtinas patikimas ryšys bei tikslus vietos nustatymas.
Palydovų elektronikai gali pakenkti įelektrintos dalelės. Be to, per stiprias geomagnetines audras žemoje orbitoje didėja atmosferos pasipriešinimas, todėl gali būti sunkiau palaikyti palydovų orbitas.
Kita vertus, Saulės audros gali sukurti įspūdingą gamtos reiškinį – šiaurės pašvaistes.
Geomagnetinių audrų metu įelektrintos dalelės susiduria su Žemės atmosferos dujomis ir sukelia spalvingą švytėjimą.
Dažniausiai pašvaistės matomos aukštose platumose, tačiau stiprių audrų metu jų matomumo zona gali gerokai pasislinkti į pietus. Todėl jas galima išvysti ir Lietuvoje.
Per ypač ekstremalias audras pašvaistės gali pasiekti net neįprastai žemas geografines platumas.
Vis dėlto jų matomumą lemia ne tik geomagnetinis aktyvumas, bet ir debesuotumas, paros metas bei šviesos tarša.
Tikslios audros datos mokslininkai nustatyti negali
Naujausi tyrimai padeda išskirti laikotarpius, kai ekstremalių Saulės žybsnių tikimybė gali būti didesnė, tačiau konkrečių įvykių prieš metus ar dvejus patikimai numatyti neįmanoma.
Mokslininkai gali stebėti aktyvias Saulės sritis ir vertinti artimiausių dienų žybsnių tikimybę.
Įvykus vainikinės masės išmetimui, specializuotos kosminių orų tarnybos gali prognozuoti galimą jo poveikį Žemei.
Tačiau ilgalaikiai statistiniai modeliai negali patikimai nurodyti tikslios būsimos geomagnetinės audros datos, stiprumo ar padarinių konkrečioje valstybėje.
Dėl to 2027–2028 metai kol kas turėtų būti vertinami kaip mokslininkų išskirtas galimai aktyvesnis laikotarpis, o ne patvirtinta artėjančios katastrofos data.
Šaltinis – „TwojaPogoda.pl“, remiantis B. Tano ir Velasco Herreros vadovaujamų mokslininkų tyrimais.