Šilauogės Lietuvoje tapo vienomis populiariausių sodo uogų, tačiau gausiam kitų metų derliui svarbu pasiruošti dar rudenį. Kaip tinkamai pasirūpinti krūmais prieš žiemą, laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo Pomologijos skyriaus mokslo darbuotoja Laima Česonienė, šilauoges auginanti ir tirianti daugiau nei 30 metų.
Laidos vedėja Aušra Tubienė ir specialistė pabrėžė, kad derlius priklauso ne tik nuo rudens darbų. Šilauoges žiemai reikia ruošti visą vegetacijos sezoną – tinkamai laistyti, tręšti ir pasirinkti klimatui tinkamas veisles.
Per didelis azoto kiekis gali pakenkti žiemą
L. Česonienė atkreipė dėmesį, kad rudenį ne visada įmanoma ištaisyti sezono metu padarytas klaidas. Jei krūmai buvo pertręšti azotu, jie gali vešliai augti, tačiau neduoti uogų. Tokiu atveju ūgliai iki žiemos gali nespėti sumedėti ir pašalti.
Specialistė taip pat paaiškino, kad kai kurių veislių šilauogės vėlai numeta lapus. Kauno Botanikos sode augantys ūgliai nėra ilgi, o azoto perteklius augalams nebuvo duotas, todėl tikimasi, kad kitais metais jie bus gausiai aplipę uogomis.
Po praėjusios žiemos nemažai ūkininkų ir sodininkų derliaus nesulaukė, tačiau L. Česonienė su tokia problema nesusidūrė. Jos teigimu, augalai gausiai derėjo todėl, kad buvo išlaikytas tinkamas tręšimo balansas.
Ant žemės likusių lapų ir uogų palikti nereikėtų
Vienas svarbiausių rudens darbų – surinkti nuo krūmų nukritusius lapus ir uogas. Specialistė aiškina, kad juose gali likti tų pačių ligų sukėlėjų, ypač jei vasara buvo drėgna ir augalus pažeidė grybinės ligos.
Nors didelėje plantacijoje apeiti kiekvieną krūmą nėra paprasta, nukritusių augalų dalių palikti nepatariama. Jos neretai nukrenta dėl ligų arba prasidėjusių uogų puvinių.
Baigus tvarkyti aplinką, šilauoges reikėtų mulčiuoti. Tai daroma tik tada, kai krūmai visiškai numeta lapus, o ant žemės esantys lapai ir uogos surenkami bei pašalinami.
Mulčias svarbus dėl to, kad šilauogių šaknys yra paviršinės. L. Česonienė pasakojo, kad ūkiuose dirva dažnai dengiama plėvele, tačiau Kauno Botanikos sode toks būdas nenaudojamas. Be to, kad į uogas gali patekti plastiko, po plėvele šaknis sudėtinga mulčiuoti.
Plėvelė gali būti naudinga kovojant su piktžolėmis, tačiau karštą vasarą ji gali pakenkti: po ja šaknys įkaista, o temperatūra gali pakilti 10–15 laipsnių.
Kokį mulčią pasirinkti?
Šilauoges geriausia auginti neuždengiant dirvos plėvele, tačiau naudojant tinkamą mulčią. Tam tinka rūgšti durpė arba rūgščios atsajos, dar vadinamos plaušais.
Pasak L. Česonienės, idealus mulčio sluoksnis siekia 10–15 centimetrų. Rūgšti durpė padeda formuotis šaknims, o per kelerius metus jų sistema gali išsiplėsti beveik dvigubai.
Mulčiui taip pat galima naudoti medienos atliekas ir pjuvenas. Jos augimą skatina mažiau, tačiau karštu metu gali būti naudingos, nes atspindi saulės kaitrą. Pjuvenos neturėtų būti šviežios – geriausia rinktis bent metus pastovėjusias.
Vegetacijos metu pjuvenomis mulčiuojamiems krūmams gali reikėti šiek tiek pakoreguoti tręšimą. Jose gyvenančios bakterijos skaido pjuvenas ir sunaudoja azotą, todėl azoto trąšų kiekį kartais reikia atsargiai padidinti.
Kadangi natūraliai miškuose augančios šilauogės susiduria su spygliuočių paklote ir spygliais, joms tinka spygliuočių pjuvenos. Pušies pjuvenas specialistė vadina idealiu pasirinkimu, tačiau su eglės pjuvenomis ragina elgtis atsargiau. Jose yra daug eterinių aliejų ir dervų, todėl šviežios eglės pjuvenos šilauogėms gali būti netinkamos. Geriau naudoti metus ar dvejus pastovėjusias pjuvenas.
Kurios veislės pasiteisina geriausiai?
Derliaus gausą lemia ne vien priežiūra, bet ir veislė. Nors didžioji dalis šilauogių veislių atspari šalčiui, L. Česonienė nerekomenduoja rinktis vėlyvų veislių, nes vėluojant vegetacijai jų uogos gali nespėti sunokti.
Atsargiai ji siūlo vertinti veislę „Brigitta Blue“. Kai kuriais metais ji dera gerai, tačiau kartais pramečiuoja. Po šaltesnės žiemos krūmas gali gražiai augti, bet uogų neužmegzti.
Iš ankstyvųjų veislių specialistė išskyrė „Early Blue“. Tai gera veislė, tačiau taip pat dera ne kasmet. Tam gali turėti įtakos minusinė temperatūra arba pačios veislės savybės.
Kaip patikimus pasirinkimus L. Česonienė nurodė „Patriot“ ir „Reka“, tinkamas auginti visoje Lietuvoje. „Patriot“ ji rekomenduoja ir pradedantiesiems, nes ši veislė yra kantri. Prie gerų veislių priskiriama ir seniai auginama „Bluecrop“, taip pat „Bluejay“, o iš vėlyvesnių – „Nelson“.
Rudenį galima atlikti ne tik sanitarinį genėjimą
Sanitarinis genėjimas turėtų vykti visą vegetacijos laikotarpį. Pastebėjus sergančią šaką, ją reikia kuo greičiau iškirpti ir pašalinti, nes šilauoges pažeidžia įvairios grybinės ligos.
Daugiau atsargumo reikia ligoms aktyviausiai plintant, maždaug balandį. Tuo metu grybų sporos lengviau patenka per genėjimo metu atsiradusias žaizdas.
Rudenį, krūmams numetus lapus, galima juos papildomai sutvarkyti ir atlikti ne vien sanitarinį genėjimą. Vis dėlto žiemos pabaigoje plantaciją verta dar kartą patikrinti, nes tuomet geriau matyti šalčio ir kitų pažeidimų požymius. Genėti reikia tiek kelis krūmus, tiek didesnę plantaciją.
Specialistė pabrėžia, kad tinkamas ir pakankamai stiprus genėjimas padeda augalui geriau augti bei derėti, todėl tai yra būtina šilauogių priežiūros dalis.
Tręšiant rudenį svarbu žinoti, ko augalui trūksta
Prieš tręšiant šilauoges rudenį, L. Česonienė pataria išsiaiškinti, kokių medžiagų augalui trūksta. Tai reikėtų padaryti iš anksto, pavyzdžiui, liepos pabaigoje.
Amerikiečių mokslininkai yra sudarę lenteles, kuriose nurodytas šilauogėms reikalingas azoto, fosforo, kalio ir kitų medžiagų kiekis. Atlikus tyrimus, tręšti reikėtų tik tomis medžiagomis, kurių krūmui iš tiesų trūksta.
Pasak specialistės, fosforo šilauogėms trūksta retai. Vis dėlto rudenį papildomai galima naudoti fosforo ir kalio trąšas – augalai į jas gerai reaguoja. Rudeniniam tręšimui ji rekomenduoja rinktis brangesnes trąšas, kurių sudėtyje yra kalio sulfato.
Visą laidą galima žiūrėti vaizdo įraše straipsnio pradžioje. Laida „Svajonių sodai“ rodoma sekmadieniais 11 valandą per TV3.