Daugelis sodininkų norėtų savo sode užsiauginti sultingų ir skanių slyvų. Senovinės vengrinės slyvos Lietuvoje paprastai jaučiasi gerai, o jų derliaus galima rasti ir pas sodininkus mėgėjus. Tačiau su dalimi veislinių slyvų situacija kitokia: medžiai sparčiai auga, leidžia daug ūglių, bet vaisių tenka laukti ne vienus metus, o kartais net dešimtmečius.
Laidoje „Svajonių sodai“ sodininkystės specialistas ir selekcininkas Adomas Ryliškis paaiškino, kas gali lemti tokį derėjimą ir į ką atkreipti dėmesį, kai slyva ilgą laiką neduoda derliaus.
Ne visuomet problema slypi apdulkinime ar šalnose
Viena dažniausių prielaidų – slyvos nedera dėl to, kad nėra tinkamai apdulkinamos. Vis dėlto ši priežastis tinka ne kiekvienai situacijai.
A. Ryliškis apžiūrėjo sodą, kuriame augo penkios skirtingų veislių slyvos, tačiau nė viena nedavė vaisių. Jo vertinimu, kryžmadulkos trūkumo šiuo atveju atmesti nereikėjo, nes skirtingų veislių medžiai vienas kitam galėjo būti tinkami dulkininkai. Tokia problema būtų labiau tikėtina tuomet, jei sode augtų tik viena slyva – tada reikėtų antro medžio, kurio žydėjimo laikas sutaptų.
Specialistas taip pat nesiejo nederliaus su pavasarinėmis šalnomis. Ant vieno medžio buvo matyti slyvų, o ūgliai buvo išaugę sveikai, todėl žiedai nebuvo nušalę.
Vieni medžiai pirmiausia turi pasiekti savo dydį
Derėjimo pradžią gali lemti ir konkrečios veislės augumas. Kai kurios vengrinės slyvos natūraliai išauga į didelius medžius ir gausiau dera tik tuomet, kai pasiekia tam tikrą dydį.
A. Ryliškis aiškino, kad dalis slyvų būna žemesnės, o kai kurios vengrinės, kad ir kaip jos būtų prižiūrimos, gali užaugti iki 5–6 metrų. Kol toks medis nesuauga, derliaus gali būti labai mažai arba jo visai nebūti.
Apie būsimo medžio augumą galima spręsti ir iš jo ūglių. Jei jie per metus užauga net po porą metrų, tai rodo, kad slyva yra itin augi. Tokiu atveju vaisių gali tekti laukti, kol medis pasieks veislei būdingą dydį.
Europoje tinkama veislė Lietuvoje gali nuvilti
Dar viena svarbi priežastis – veislės tinkamumas Lietuvos klimatui. Pasak selekcininko, ne visos kitose Europos šalyse populiarios slyvos mūsų sąlygomis auga ir dera gerai.
Vengrinių slyvų selekcija vykdoma ne tik Vengrijoje, bet ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Britanijoje bei kitose šalyse. Ten žiemos gali būti švelnesnės ir nebūti tokių didelių temperatūros svyravimų kaip Lietuvoje.
A. Ryliškis kaip pavyzdį pateikė gerai žinomą „Stanley“ veislę. Jos vaisiai skanūs, tačiau Lietuvos soduose derlius dažnai būna nepastovus: kartais per ketverius ar penkerius metus galima paragauti vos trijų ar keturių slyvų. Dėl to ši veislė liaudiškai vadinama „tingine“.
Tad tai, kad veislė puikiai dera Prancūzijoje, dar nereiškia, jog ji taip pat elgsis ir Lietuvoje. Renkantis medį būtina įvertinti jo atsparumą mūsų klimatui.
Apie veislės tinkamumą gali išduoti jos kilmė
Specialistas rekomendavo pasidomėti, kokios veislės auga ir dera Estijoje, Suomijoje, Švedijoje bei Norvegijoje. Jei jos gerai jaučiasi šiose šalyse, tikėtina, kad Lietuvos sąlygomis taip pat bus atsparios.
Tuo metu veislės, kurios puikiai auga ir dera Prancūzijoje, mūsų klimato sąlygomis gali kelti problemų. Šių metų žiema dar kartą parodė, kad atsparumas šalčiui yra vienas svarbiausių kriterijų.
Lietuviškos veislės taip pat gali apšalti, tačiau tai nutinka retai. Tuo metu šalčiui jautrios europinės veislės nukenčia kas antrus ar trečius metus. A. Ryliškis pabrėžė, kad viena lietuviška veislė šiemet smarkiai nušalo pirmą kartą per 40 metų, o kai kurios skanios europinės veislės nuo šalčio kenčia gerokai dažniau.
Čačano grupės slyvoms reikia ypač tinkamų dulkininkų
Derliaus problemų gali kilti ir auginant Čačano, arba Čačanska, grupei priklausančias slyvas, kurios dažniausiai auginamos pramoniniuose soduose. Lietuvos sąlygomis jos gali augti neblogai, tačiau yra labai reiklios dulkininkams.
Visų trijų šios grupės slyvų žydėjimo laikas nesutampa, todėl apdulkinimas gali neįvykti. Be to, kiekvienai iš jų gali reikėti atskiro dulkininko, o tinkamų augalų Lietuvoje ne visuomet būna arba jie patys gali būti neatsparūs mūsų klimatui.
Dideliuose pramoniniuose soduose, įrengtuose šiltesniuose regionuose, dulkininkai parenkami taip, kad jų žydėjimas sutaptų su auginamomis slyvomis. Lietuvoje žydėjimo laikas gali išsiskirti trimis ar keturiomis dienomis, o to jau pakanka, kad derliaus neliktų.
Kai medis tinkamai prižiūrimas, kaltė gali tekti veislei
Sodo šeimininkai pasakojo, kad dirvožemis buvo kalkinamas, vaismedžiai laistomi, o nuo pavasario iki Joninių tręšiami net tris kartus. Todėl, A. Ryliškio vertinimu, šiuo atveju priežiūros klaidų ieškoti būtų sunku.
Jeigu augalas gauna pakankamai maisto medžiagų, yra laistomas, apsaugotas nuo žvėrių ir nepatiria šalčio žalos, o vis tiek nedera, reikėtų grįžti prie veislės pasirinkimo. Gali būti, kad ji tiesiog netinkama Lietuvos sąlygoms.
Prieš sodinant slyvą verta įvertinti ne tik vaisių skonį ar dydį, bet ir tai, kaip konkreti veislė prisitaiko prie Lietuvos klimato. Nuo šio pasirinkimo dažnai priklauso, ar medis kasmet džiugins gausiu derliumi, ar liks tik gražiu, bet vaisių nesubrandinančiu sodo augalu.
Visą laidą galima žiūrėti vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laida „Svajonių sodai“ per TV3 televiziją rodoma sekmadieniais 11 valandą.