Didėjant į Lietuvą atvykstančių migrantų skaičiui ir verslui raginant didinti jų įdarbinimo galimybes, kovos su prekyba žmonėmis organizacijos bei profesinės sąjungos atkreipia dėmesį į plačiai paplitusį užsieniečių išnaudojimą darbo rinkoje.
Pasak jų, trečiųjų šalių piliečiai, palikę šeimas gimtosiose šalyse ir į Lietuvą atvykę tikėdamiesi užsidirbti, kartais praranda pasus ar leidimus gyventi. Jie taip pat gali būti verčiami dirbti ne tą darbą, dėl kurio susitarė, dirbti viršvalandžius ir mokėti darbdavių skiriamas baudas.
Organizacijų teigimu, sutartys su migrantais neretai sudaromos tik lietuvių kalba. Be to, kai kuriais atvejais pasirašoma ne darbo, o rangos sutartis, todėl darbuotojui nusprendus išeiti iš darbo gali būti pareikšta, kad jis liko skolingas įmonei.
„Pas mus – pagalbą teikiančias organizacijas ir profesines sąjungas – nenutrūkstama vorele ateina tie patys migrantai, jau išnaudoti, prašyti pagalbos“, – šią savaitę Seime vykusioje spaudos konferencijoje teigė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Tomas Tomilinas pareiškė ketinantis siekti pokyčių, kad užsieniečiai darbe nebūtų išnaudojami.
Jis pripažino, kad dėl didelių migracijos mastų visuomenė turi pagrindo nerimauti, ir sakė, jog migracijos politiką reikia sutvarkyti bei protingai reguliuoti.
Darbuotojai susiduria su baudomis ir neapskaitytais viršvalandžiais
Profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas spaudos konferencijoje kalbėjo apie užsieniečiams daromą finansinį spaudimą. Kaip vieną pavyzdžių jis nurodė logistikos įmonėje „Rosteka“ dirbusį brazilą. Jo sutartyje buvo numatyta, kad neišdirbęs įmonėje dvejų metų darbuotojas turės sumokėti 10 tūkst. eurų.
A. Cuzanausko teigimu, kitas migrantas dėl įvairių darbdavio padarytų darbo pažeidimų vienai Lietuvoje veikiančiai bendrovei esą yra skolingas 265 tūkst. eurų.
Profesinių sąjungų atstovas sakė, kad viešumą pasiekia tik pavieniai itin skaudūs atvejai, nors jų gali būti šimtai tūkstančių. Jo vertinimu, 30–40 proc. darbuotojų išvyksta iš Lietuvos, nes nepakelia darbo sąlygų ir išnaudojimo.
Jis taip pat pabrėžė, kad migrantai susiduria su išnaudojimu ne tik mažose įmonėse – tokie atvejai pasitaiko ir didelėse, gerai žinomose bendrovėse. Darbuotojai, anot jo, dirba nedeklaruojamus viršvalandžius.
A. Cuzanauskas pateikė paukštynų Vilniuje ar Kaišiadoryse pavyzdį: dokumentuose nurodomi grafikai, pagal kuriuos šaldytuve per mėnesį numatyta dirbti nuo 200 iki 328 valandų.
Su išnaudojimu susidūrę užsieniečiai, pasak jo, dažnai nežino, į ką kreiptis, o pagalbos paiešką apsunkina ir kalbos barjeras.
Organizacijos „Filipino Community in Lithuania“ vadovas Andrius Markevičius teigė, kad migrantams neretai neįteikiami algalapiai. Todėl darbuotojai negali patikrinti, už ką iš jų atlyginimo išskaičiuojami pinigai.
Jis taip pat nurodė, kad iš darbuotojų kartais paimami pasai ir leidimai laikinai gyventi. A. Markevičiaus vertinimu, tokie žmonės yra itin pažeidžiami ir įbauginti.
Darbo santykius gali slėpti rangos sutartys
Gegužės 1-osios profesinės sąjungos vadovas Emilis Starodubovas sakė, kad kai kurie darbdaviai su užsieniečiais sudaro rangos, o ne darbo sutartis.
Anot jo, šie dokumentai dažnai būna parengti tik lietuvių kalba, o darbuotojams neleidžiama jų nusikopijuoti ar nufotografuoti.
E. Starodubovas pasakojo apie darbuotoją, kuris, sudaręs tokią sutartį, nusprendė teisėtai palikti darbą. Tuomet darbdavys jam pateikė oficialų ikiteisminį reikalavimą.
Jame buvo teigiama, kad ne įmonė yra skolinga darbuotojui, o pats darbuotojas turi atlyginti bendrovei nuostolius ir sumokėti baudą.
Institucijos raginamos geriau ginti migrantų teises
A. Cuzanausko teigimu, darbdaviai naudojasi tuo, kad Lietuvoje pažeidėjai pernelyg retai sulaukia atsakomybės. Jis kritikavo Lietuvos transporto saugos administraciją, Užimtumo tarnybą, Darbo inspekciją ir kitas institucijas, esą neužtikrinančias pakankamos užsieniečių darbuotojų teisių apsaugos.
Profesinių sąjungų aljanso pirmininkas pabrėžė, kad tokių pažeidimų būtų mažiau, jei jie būtų tinkamai tikrinami ir nustatomi.
Organizacijų atstovai ragino institucijas, prižiūrinčias darbo migraciją, užtikrinti migrantams geresnę prieigą prie teisinės pagalbos. Tai padėtų jiems veiksmingiau ginti savo teises prieš advokatus samdančius darbdavius.
Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėja Aurelija Baltikauskaitė sakė, kad institucijose būtina stiprinti kompetencijas. Anot jos, tai padėtų atpažinti išnaudojimo atvejus ir tinkamai juos įvardyti, užuot traktavus kaip įprastus darbo santykius.
T. Tomilinas teigė, kad migracijos politikoje reikia daugiau tvarkos ir kad bus ieškoma būdų užkirsti kelią žmonių išnaudojimui darbo rinkoje. Konkrečių pasiūlymų parlamentaras nepateikė, tačiau pažadėjo šiai temai skirti rimtą dėmesį.
Migracijos departamento duomenimis, rugsėjo 1 dieną Lietuvoje leidimus gyventi turėjo beveik 227 tūkst. užsieniečių. Apie 108 tūkst. jų leidimus buvo gavę darbo pagrindu. Metų pradžioje tokių užsieniečių buvo apie 175 tūkst.
Verslas, ypač logistikos sektorius, ne kartą prašė didinti nekvalifikuotų darbuotojų, kuriuos galima atsivežti į Lietuvą, kvotą. Šiemet patvirtinta 24,7 tūkst. darbuotojų kvota buvo išnaudota rugsėjo 7 dieną.
Pramonininkų konfederacijos skaičiavimu, dėl neužpildytų darbo vietų Lietuva šiemet gali netekti apie 100–150 mln. eurų nesukurto bendrojo vidaus produkto, o 2027 metais ši suma gali siekti apie 550 mln. eurų.