Skrodimus atliekantis ekspertas Geraldas Ledfordas iš Litl Roko, Arkanzaso valstijoje, JAV, paaiškino, kas vyksta su tatuiruotėmis po žmogaus mirties ir atliekant skrodimą. Jis pripažino nemaloniai besijaučiantis, kai dėl procedūros tenka pažeisti kruopščiai pasirinktą kūno piešinį.
Tatuiruotės neretai įamžina svarbius prisiminimus ar gyvenimo įvykius, tačiau iki laidojimo jų išvaizda gali pasikeisti. Į klausimą, ar tatuiruotės trukdo atlikti skrodimą, Geraldas atsakė „TikTok“ platformoje, rašo walesonline.co.uk.
Kartais tatuiruotę tenka perpjauti
Eksperto teigimu, dažniausiai tatuiruotės skrodimo netrikdo. Vis dėlto kai kuriais atvejais procedūros metu jos gali būti perpjautos.
Taip nutinka atliekant Y formos pjūvį krūtinės srityje. Šis pjūvis reikalingas norint pasiekti krūtinės ir pilvo ertmes bei išimti ir ištirti vidaus organus. Geraldas teigė apgailestaujantis, kai dėl to tenka pažeisti ant krūtinės esančią tatuiruotę.
Po skrodimo balzamuotojas kūną susiuva. Dažniausiai tatuiruotės dalis pavyksta sulygiuoti gana tiksliai, tačiau jos gali nebesutapti idealiai. Kadangi kūnas karste būna aprengtas, šio pažeidimo paprastai niekas nemato.
Nors ekspertui tenka tatuiruotes perpjauti, jis sakė dažnai jas apžiūrintis ir bandantis suprasti, ką jos vaizduoja bei kodėl žmogus pasirinko būtent tokį piešinį.
Geraldą ypač nustebino atvejis, kai vienas vyras turėjo kulkų skylių tatuiruotes, tačiau tikrosios jo kūne buvusios kulkų padarytos žaizdos su šiais piešiniais nesutapo.
Eksperto įrašas internete sulaukė didelio dėmesio. Komentaruose žmonės vylėsi, kad skrodimus atliekantys specialistai su mirusiųjų tatuiruotėmis elgiasi kuo atsargiau. Vienas vartotojas juokavo tikintis, kad jo sūnaus patologas apeis jo pėdas, kitaip jis sugrįšiąs vaidentis. Kiti dėkojo ekspertui už šiltą paaiškinimą ir prašė būti švelniam su jų tatuiruotėmis.
Kas tatuiruotėms nutinka po mirties?
Tatuiruotės pigmentas yra įterptas į dermą – gilesnį odos sluoksnį. Dėl to ankstyvuoju laikotarpiu po mirties tatuiruotės gali išlikti gana gerai, o kartais net atrodyti ryškesnės.
Širdžiai nustojus plakti, kraujas pasišalina iš paviršinių kapiliarų. Oda praranda įprastą gyvybingą spalvą ir pabąla, todėl tatuiruotės pigmentas tampa labiau pastebimas.
Kūno padėtis taip pat turi reikšmės. Gravitacija gali lemti kraujo kaupimąsi apatinėse kūno vietose – taip susidaro lavondėmės, dėl kurių oda įgauna tamsiai violetinį ar rausvai purpurinį atspalvį. Pats tatuiruotės pigmentas tuo metu išlieka nepakitęs.
Situacija pasikeičia prasidėjus irimui. Ankstyvosiose puvimo stadijose epidermis, išorinis odos sluoksnis, ima irti, atsiskirti ir luptis.
Procesui progresuojant per artimiausias savaites, yrant vidinėms organizmo struktūroms išsiskiria tamsiai raudoni, žalsvi ir juodi junginiai. Jie smarkiai pakeičia odos spalvą, o susidariusi drumsta masė gali visiškai uždengti anksčiau matytą tatuiruotę.
Todėl nors tatuiruotės sukurtos išlikti visą žmogaus gyvenimą, tai nereiškia, kad jos bus matomos ir po mirties. Jos gali išblukti arba ilgainiui visiškai pranykti.