Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad 2027 metų valstybės biudžetas atskleis, ar valdžia imasi konkrečių veiksmų šalies saugumui stiprinti, ar apsiriboja tik kosmetiniais pakeitimais.
Interviu naujienų portalui „15min“ šalies vadovas teigė, kad biudžeto suformavimas aiškiai parodys, ar valdžios sprendimai apsiriboja pokalbiais ir paviršiniu retušavimu, ar bus priimtos priemonės, būtinos jau dabar – krašto saugumui, pensininkams ir visai visuomenei.
G. Nausėda taip pat sakė atsakingai vertinantis kritiką dėl planuojamo 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio valdžios sektoriaus deficito. Jo vertinimu, būtų paprasta tokį rodiklį pavadinti fiskališkai netvariu, tačiau sprendžiant dėl biudžeto būtina įvertinti ir gerokai didesnį finansavimą krašto apsaugai.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad dabartinę kritiką reiškia konservatoriai ir liberalai, nors jų vadovavimo laikotarpiu krašto apsaugai buvo skiriama 3 proc. BVP. Dabar, anot G. Nausėdos, krašto apsaugos biudžeto dalis yra 2 proc. BVP didesnė.
Paklaustas, ar valstybė nepradeda pernelyg išlaidauti, prezidentas teigė kol kas nematantis tokios rizikos.
Pristatytos pagrindinės kitų metų biudžeto kryptys
Kaip skelbė ELTA, ketvirtadienį premjeras Mindaugas Sinkevičius pristatė svarbiausias 2027 metų valstybės biudžeto kryptis. Jis patvirtino, kad valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,8 proc. BVP ir viršyti Mastrichto kriterijuose nustatytą 3 proc. ribą.
Finansų ministras Taurimas Valys kol kas neįvardijo galutinio deficito dydžio, tačiau pabrėžė, kad panašių problemų kyla ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms. Jo teigimu, 12 Bendrijos šalių jau prognozuoja, kad kitąmet jų deficitas viršys 3 proc.
Ministras taip pat nurodė, kad Lietuva siekia ES fiskalinių taisyklių išimčių dėl išaugusių gynybos išlaidų ir ypatingos saugumo padėties.
Vyriausybės pristatytame 2027 metų biudžeto plane krašto apsaugai numatyta skirti 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Palyginti su šių metų Krašto apsaugos ministerijos biudžetu, finansavimas turėtų augti 36 mln. eurų.