Rudenį daugėja peršalimo ligų, todėl daliai gyventojų tenka laikinai nedirbti dėl sveikatos. Susirgus svarbu pasirūpinti ne tik gydymu, bet ir pasitikrinti, ar priklauso ligos išmoka. „Sodros“ duomenimis, dėl galimai priklausančių pinigų dar nesikreipė tūkstančiai žmonių, o bendra teorinė suma siekia 4,3 mln. eurų.
Kaip sužinoti, ar ši išmoka priklauso konkrečiam žmogui?
34 tūkst. ligos atvejų dar laukia prašymų
Šiuo metu fiksuojama apie 34 tūkst. ligos atvejų, kai žmonės dar nepateikė „Sodrai“ prašymo skirti ligos išmoką. Bendra neatsiimtų išmokų suma siekia maždaug 4,3 mln. eurų, tad teoriškai vienam atvejui tenka apie 127 eurus.
Vis dėlto „Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič pabrėžė, kad šie 4,3 mln. eurų nėra tiksliai apskaičiuota „Sodros“ skola už visus 34 tūkst. atvejų. Kol žmogus nepateikia prašymo, neįmanoma nustatyti, ar jis turi teisę į išmoką ir kokio dydžio ji būtų.
Teoriniai atidėjiniai apskaičiuojami pagal formulę, paremtą ankstesnių metų duomenimis. Vertinama, kiek žmonių dar gali kreiptis, kokiai daliai jų išmoka galėtų būti skirta, taip pat atsižvelgiama į vidutinę mokėjimo trukmę ir vidutinį vienos dienos išmokos dydį.
Nedarbingumą pirmiausia turi patvirtinti gydytojas
Ligos išmokos skyrimo pagrindas yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Todėl susirgus arba slaugant sergantį vaiką pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą.
Rudenį Lietuvoje paprastai prasideda padidėjusio sergamumo laikotarpis, kai gripo, peršalimo ir COVID-19 atvejų skaičius peržengia nustatytą ribą. Tokiu metu dėl šių ligų susirgę gyventojai nedarbingumo pažymėjimą gali gauti ir neišeidami iš namų – pakanka nuotolinės šeimos gydytojo konsultacijos.
Įvertinęs simptomus, sveikatos būklę ir galimą užkrėtimo riziką, šeimos gydytojas gali pažymėjimą išduoti nuotoliniu būdu. Jei reikės apžiūrėti pacientą gyvai, bus paskirta kontaktinė konsultacija.
Nuotoliniu būdu nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik dėl gripo, COVID-19 ir kitų peršalimo ligų. Dėl kitų sveikatos sutrikimų jie išduodami įprasta tvarka. Padidėjusio sergamumo laikotarpius nustato pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiamą informaciją.
Kada žmogui priklauso ligos išmoka?
Ligos išmoka gali būti skiriama žmogui, kuris per pastaruosius 12 mėnesių turi sukaupęs bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą arba per pastaruosius dvejus metus – bent 6 mėnesių stažą. Į „Sodrą“ dėl išmokos reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.
Pateikus prašymą, apskaičiuota suma automatiškai pervedama į nurodytą asmeninę banko sąskaitą.
Prašymą galima pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros adresu https://www.gyventojai.sodra.lt ir pasirinkus formą GPS1. Didžioji dalis duomenų joje užpildoma automatiškai – reikia įrašyti sąskaitos numerį, į kurį norima gauti išmoką.
Pasikeitus sąskaitos numeriui, prašymą būtina patikslinti ir išsaugoti pakeitimus. Kitais atvejais naujo prašymo teikti nereikia, nes pateiktas prašymas galioja neterminuotai. Jį taip pat galima užpildyti „Sodros“ klientų priimamajame, turint tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Prašymas galioja ir atgaline tvarka. Tai reiškia, kad žmogus, kuris sirgo, tačiau tuo metu nebuvo pateikęs prašymo, gali gauti išmoką, jei nuo nedarbingumo pabaigos nepraėjo daugiau kaip 12 mėnesių. Pavyzdžiui, 2025 metų gruodį sirgęs ir tuo metu nesikreipęs gyventojas prašymą gali pateikti dabar.
Tačiau vien nedarbingumo pažymėjimo nepakanka – ne kiekvienas jį gavęs žmogus turi teisę į ligos išmoką.
Ligos išmoka kiekvienam apskaičiuojama atskirai
Išmokos dydis priklauso nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų per tris paeiliui einančius mėnesius, buvusius prieš mėnesį, kuriuo prasidėjo liga.
Jeigu laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2026 m. rugsėjį, būtų vertinamos gegužės, birželio ir liepos draudžiamosios pajamos.
Nuo trečiosios nedarbingumo dienos išmoką moka „Sodra“. Ji sudaro 62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
Šiuo metu vidutinė vienos ligos išmokos dienos suma siekia 53,3 euro.