Karas Ukrainoje vis stipriau spaudžia Rusijos valstybės finansus, todėl Vladimiras Putinas ieško papildomų lėšų vyriausybės ir karo išlaidoms. Kremlius ketina daugiau pinigų surinkti iš ekonomikos, kuri vis labiau pritaikoma kariuomenės poreikiams, o civilių reikmės lieka antrame plane.
Ketvirtadienį Rusijos parlamentas, įprastai pritariantis Kremliaus sprendimams, svarstys 2027–2029 metų valstybės biudžetą. Kartu numatomas ir naujas mokesčių didinimas. Apie planuojamas priemones paskelbta po rugsėjį vykusių parlamento rinkimų.
Pernai Rusija jau didino mokesčius: buvo pakeltas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir išplėstas jį mokančių smulkiųjų įmonių ratas. Šįkart didesnė našta numatoma siauresnei grupei – kasybos bendrovėms ir turtingesniems gyventojams, uždirbantiems iš investicijų, nekilnojamojo turto pardavimo bei bankų indėlių.
Šių metų biudžeto deficitą, viršijusį prognozes, lėmė didžiulės karinės išlaidos ir lėtas ekonomikos augimas. Padėtį dar labiau apsunkina sankcijos, aukštos palūkanos nekarinio sektoriaus įmonėms, darbuotojų trūkumas ir Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms bei eksporto terminalams.
Kyjivo ekonomikos mokyklos duomenimis, iki rugpjūčio pabaigos deficitas sudarė 5,8 trln. rublių (72 mlrd. JAV dolerių). Tai beveik 50 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai ir daugiau už jau padidintą 4,8 trln. rublių prognozę.
Numatomi nauji mokesčiai
Vyriausybė siūlo kasybos bendrovių viršpelniui, gautam dėl nuo praėjusių metų pabrangusių žaliavų, taikyti 20–30 proc. mokestį. Jis būtų taikomas geležies rūdos, nikelio ir aukso gavybos įmonėms.
Taip pat planuojama didinti mokesčius pajamoms iš palūkanų, dividendų ir turto pardavimo – tarifas pakiltų nuo 13 iki 22 procentų. Dabar pajamoms iki 2,4 mln. rublių (29,8 tūkst. JAV dolerių) taikomas 13 proc. tarifas, o didesnėms pajamoms – 15 procentų.
Nuo sausio 1 dienos siūloma įvesti 100 rublių mokestį už kiekvieną siuntą ir 22 proc. PVM už internetu perkamas užsienio prekes, kurių vertė nesiekia 200 eurų. Iki šiol tokios prekės nebuvo apmokestinamos. Be to, dividendams, pervedamiems į apribotas investuotojų iš „nedraugiškų šalių“ sąskaitas, būtų taikomas 35 proc. mokestis.
Maskvoje kalbinti gyventojai tokiais planais buvo nepatenkinti, nors dalis jų situaciją priėmė kaip neišvengiamą.
39 metų Denisas Bystrovas sakė suprantantis, kad valstybei reikia pinigų, todėl iš paprastų žmonių ketinama surinkti daugiau. 92 metų Neli Godunova į klausimą apie padėtį reagavo retoriškai – esą nieko nepakeisi. Ji pridūrė turinti keturis nemokamai įgytus aukštojo mokslo diplomus, tačiau teigė savo ruožtu daug davusi šaliai ir mananti, kad uždirbus pinigų dalį jų reikia atiduoti.
Beveik 70 metų Sergejus Sukačiovas sakė, kad visi puikiai žino, jog šie pinigai skiriami „karinei operacijai“.
Artimiausiu metu finansų krizė neprognozuojama
Konsultacijų bendrovės „Macro-Advisory Ltd.“ vadovas Chrisas Weaferis mano, kad Rusija turi pakankamai lėšų biudžeto deficitui padengti 2027 metais ir tikriausiai 2028-aisiais.
Vis dėlto, anot jo, tam reikės didinti mokesčius, o tai padidins namų ūkių ir verslo išlaidas. Be to, įprastai ekonomikos plėtrai ir infrastruktūrai liks gerokai mažiau pinigų, nes biudžetas vis labiau orientuojamas į kariuomenės ir karinės operacijos finansavimą.
Ekspertas teigia, kad dėl to Rusijos ekonomika tampa iškreipta. Nors jos augimas išlieka nedidelis, jį daugiausia lemia valstybės išlaidos su karu susijusioms pramonės šakoms, o likusi ekonomikos dalis susiduria su rimtais sunkumais ar net žlunga.
Perimtas „Metro“ padalinys
Vokietijos prekybos bendrovės „Metro“ padalinys Rusijoje buvo perimtas remiantis įstatymu, leidžiančiu laikinai administruoti vadinamųjų nedraugiškų šalių įmones. Iš bendrovės pareikalauta 1 mlrd. rublių (12 mln. JAV dolerių) įnašo karo finansavimui.
„Metro AG“ būstinė Vokietijoje pareiškė prie šios paramos neprisidėjusi. Bendrovė pabrėžė, kad toks sprendimas neatspindi jos pozicijos ar verslo veiklos principų.
„Metro Russia“, kurios Vokietijoje esanti pagrindinė įmonė nebekontroliuoja, nurodė, kad fondui „Liaudies frontas – viskas pergalei“ skirti pinigai bus panaudoti transporto priemonėms, ryšio įrangai ir kovos su dronais priemonėms kariams, dalyvaujantiems kare Ukrainoje. Rusija šį karą vadina specialiąja karine operacija.
Ch. Weaferio vertinimu, Rusija gali periminėti užsienio bendroves tikėdamasi susitarimo dėl užsienyje įšaldyto Rusijos turto. Tačiau priverstinė parama kartu didina riziką, kad Finansų ministerija užsienio įmones ims vertinti kaip papildomą pajamų šaltinį.
Finansavimo galimybių lieka vis mažiau
Rusijos ekonomikos rodikliai iš pirmo žvilgsnio neatrodo katastrofiški. Vyriausybė šiemet prognozuoja 0,6 proc. BVP augimą – nedidelį, bet vis dar teigiamą. Nedarbas yra rekordiškai mažas, valstybės skola – labai nedidelė, o pajamas iš naftos eksporto palaiko dėl karo Irane pakilusios pasaulinės kainos.
Finansų ministras Antonas Siluanovas teigia, kad patikslintas šių metų biudžeto deficitas sudarys apie 3 proc. BVP. Tai daugiau nei pernai buvę 1,6 proc., bet mažiau nei daugelyje kitų valstybių. JAV praėjusių metų deficitas siekė 5,8 proc. BVP, o Europos Sąjungos vidurkis buvo 3,1 procento.
Tačiau šie skaičiai neparodo viso vaizdo. Dėl sankcijų bankams ir investuotojams draudžiama sudaryti sandorius su Rusija, todėl Kremlius negali skolintis tarptautinėse obligacijų rinkose. Be to, šalies vidaus finansiniai ištekliai jau gerokai išeikvoti.
Vienas būdų finansuoti deficitą – skolintis iš Rusijos bankų, jiems parduodant obligacijas. Tačiau vasarą šis modelis strigo, kai bankai dėl per mažų palūkanų atsisakė pirkti obligacijas. Pardavimai atnaujinti vyriausybei pasiūlius palankesnes sąlygas.
Kyjivo ekonomikos mokykla nurodo, kad valdžia jau naudoja bankų sistemą karui finansuoti, versdama bankus skolinti gynybos pramonės įmonėms. Tokiu būdu dalis realių karo išlaidų perkeliama iš federalinio biudžeto bankams ir valstybės kontroliuojamoms bendrovėms.
Kitas šaltinis – Nacionalinis gerovės fondas, sukauptas iš naftos ir dujų eksporto pajamų. Tačiau jo likvidusis turtas, įskaitant Kinijos valiutą ir auksą, kurį galima panaudoti išlaidoms padengti, sumažėjo iki 1,7 proc. BVP.
Kyjivo ekonomikos mokyklos vertinimu, Rusijos finansinė padėtis kol kas išlieka stabili, tačiau galimybės manevruoti jau ribotos. Pasaulinių energijos išteklių kainų kritimas ar sumažėjęs pasitikėjimas finansų sistema galėtų greitai suardyti trapią pusiausvyrą.