Būsto kainoms Lietuvoje toliau augant, jauniems žmonėms vis sunkiau susitaupyti nuosavam būstui net ir padedant artimiesiems. Įprastas kelių šimtų eurų atidėjimas kas mėnesį šiais laikais gali reikšti dešimtmečius trunkantį taupymą.
Naujienų portalas tv3.lt apskaičiavo, kiek laiko prireiktų žmogui iki 35 metų, norinčiam butą Vilniuje arba Kaune įsigyti visiškai be paskolos ir artimųjų finansinės pagalbos.
Vilniuje visą atlyginimą tektų taupyti dešimtmetį
Skelbimų platformoje „Aruodas“ buvo pasirinkta 10 pirmųjų įrengtų dviejų kambarių butų Vilniuje. Jų kainų vidurkis siekė 185 500 eurų.
Atidedant po 200 eurų per mėnesį, tokiai sumai sukaupti prireiktų 77 metų, jei darytume prielaidą, kad būsto kaina per tą laiką nesikeis. Taupant po 500 eurų kas mėnesį, reikiama suma būtų sukaupta per 31 metus.
Vienas būdas sutaupyti greičiau – būstui skirti beveik visą darbo užmokestį. 2026 metų II ketvirtį vidutinis atlyginimas „į rankas“ siekė apie 1595 eurus. Kas mėnesį atidedant po 1500 eurų, 185 500 eurų kainuojantį butą būtų galima įsigyti po 10 metų.
Tačiau tokiu atveju praktiškai neliktų lėšų kasdienėms reikmėms. Kitaip tariant, norint būstą Vilniuje nusipirkti per dešimtmetį be paskolos, tektų dešimt metų beveik nieko nepirkti ir nevalgyti.
Kaune situacija šiek tiek lengvesnė, bet santaupų vis tiek reikėtų metų metus
Kaune 10 pirmųjų skelbimų pagrindu apskaičiuota vidutinė įrengto dviejų kambarių buto kaina siekė 142 900 eurų.
Taupant po 200 eurų per mėnesį, ši suma būtų sukaupta per 56 metus. Atidedant po 500 eurų, prireiktų 24 metų, o visą vidutinį atlyginimą skiriant būstui – maždaug aštuonerių metų.
Jeigu tikslas – susitaupyti per ne ilgesnį nei 10 metų laikotarpį, kas mėnesį būstui reikėtų atidėti po 1500 eurų, tačiau dar turėti pinigų pragyvenimui. Tokiu atveju reikėtų uždirbti:
- dvi vidutines algas – daugiau nei 5000 eurų prieš mokesčius arba mažiausiai 3000 eurų „į rankas“;
- vidutinę ir minimalią algą – bent 3780 eurų prieš mokesčius arba daugiau nei 2170 eurų „į rankas“.
Paskola sutrumpina kelią, tačiau pradiniam įnašui taip pat reikia sukaupti nemažai
Perkant būstą su paskola, visos sumos sutaupyti nereikia, tačiau bankui būtina turėti pradinį įnašą. Dažniausiai siūlomi 15, 20 arba 25 proc. dydžio įnašai nuo būsto kainos arba jo vertės, priklausomai nuo to, kuri suma mažesnė.
Jeigu skaičiuotume pagal 185 500 eurų vidutinę Vilniaus buto kainą, reikėtų sukaupti:
- 27 825 eurus, jei įnašas sudarytų 15 proc.;
- 37 100 eurų, jei įnašas būtų 20 proc.;
- 46 375 eurus, jei reikėtų 25 proc. įnašo.
Perkant vidutinės 142 900 eurų vertės butą Kaune, nuosavų lėšų reikėtų:
- 21 435 eurų, kai įnašas yra 15 proc.;
- 28 580 eurų, kai įnašas sudaro 20 proc.;
- 35 725 eurų, kai įnašas siekia 25 proc.
Pavyzdžiui, dviejų suaugusiųjų šeima be vaikų, kas mėnesį atidedanti po 600 eurų, minimalų 15 proc. įnašą Kaune sukauptų per 2,9 metų. Skaičiavimas atliekamas taip: 21 435 padalijama iš 12 mėnesių ir 600 eurų. Vilniuje tokiam pačiam įnašui reikėtų maždaug 3,8 metų.
Taupant mažesnę sumą, pradiniam įnašui sukaupti prireiktų daugiau laiko, o atidedant daugiau – mažiau. Šiame pavyzdyje nevertinamos iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, artimųjų, gautos lėšos.
Lietuvoje būstas brangsta vienu sparčiausių tempu ES
Eurostato duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį būsto kainos Lietuvoje augo vienu sparčiausių tempu Europos Sąjungoje.
Balandžio–birželio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, būstas Lietuvoje pabrango 14,3 proc. Didesnis metinis augimas fiksuotas tik Bulgarijoje – 15,5 proc. – ir Portugalijoje, kur kainos kilo 16,5 proc.
Estijoje būstas per metus pabrango 5,8 proc., o Latvijoje – 11,4 procento.
Palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, antrąjį ketvirtį būsto kainos Lietuvoje padidėjo 5 proc. Tai buvo didžiausias ketvirtinis augimas ES. Latvijoje kainos kilo 3,9 proc., Estijoje – 3,5 procento.
Visoje Europos Sąjungoje būstas per metus vidutiniškai brango 4,7 proc., o per ketvirtį – 1,2 procento.
Ankstesni Eurostato duomenys rodo, kad 2010–2024 metais būsto kainos labiausiai išaugo Vengrijoje – 209,5 proc., Lietuvoje – 135 proc., Portugalijoje – 124,4 procento.
Nuomos kainos tuo pačiu laikotarpiu labiausiai padidėjo Estijoje – 220 proc., Lietuvoje – 184 proc., o Vengrijoje – 124 procentais.
Europos Sąjungos institucijos ribotą būsto pasiūlą įvardija kaip vieną pagrindinių būsto krizės Europoje priežasčių. Naujų būstų trūkstant, o paklausai išliekant didelei, kainos toliau kyla.