Pereiti prie turinio
Naujienos aiškiai ir suprantamai
Meniu

Tapinas kirto liberalams dėl kandidatų: partijos pirmininkė atkirto apie „nemalonų smūgį

A. Tapinas sukritikavo Liberalų sąjūdžio kandidatus

Visuomenininkas Andrius Tapinas kritiškai įvertino Liberalų sąjūdžio sprendimą į merus kelti kandidatus, kurių praeityje būta teisinių problemų ar sąsajų su vadinamąja čekiukų istorija.

Jis teigė, kad partija, pasivadinusi „Atsakingai jūsų“, politinę atsakomybę supranta kaip mėginimą į merų rinkimus sugrąžinti susitepusius, dokumentus klastojusius, teistus ar teisiamus politikus. Pasak A. Tapino, daliai jų gali būti užkirstas kelias eiti valstybės tarnybą, o dėl to valstybei tektų išleisti pinigų naujiems rinkimams.

„Facebook“ įraše visuomenininkas aptarė kelių kandidatų istorijas ir juos pavadino „čekistais“.

  • Šarūnas Čėsna, kandidatuojantis Kaišiadoryse, pirmosios instancijos teisme pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Jo bylą nagrinėja apeliacinis teismas.
  • Vaidas Bendaravičius, kandidatuojantis Pagėgiuose, buvo vienas pirmųjų projekto „Skaidrinam“ minimų politikų. Jis grąžino 16 tūkst. eurų, pripažino kaltę ir, teismui atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turėjo sumokėti baudą.
  • Dovydas Kaminskas, kandidatuojantis Tauragėje, čekiukų byloje pripažino kaltę ir, teismui įvertinus jo gailėjimąsi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
  • Andrius Šatevičius, kandidatuojantis Trakuose, spalį sulaukė STT ir prokuratūros įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo.
  • Simonas Kairys, kandidatuojantis į Kauno merus, A. Tapino teigimu, kartu su kitais Kauno politikais naudojo tarybos lėšas ir už jas neatsiskaitė, tačiau nuo atsakomybės išvengė dėl reglamento nuostatos. Visuomenininkas taip pat kritikavo jį dėl to, kad po projekto „Skaidrinam“ pradžios pinigų negrąžino ir neatsiprašė.
  • Daiva Plikšnienė, kandidatuojanti Šilutėje, kovą buvo įtarta piktnaudžiavimu, turto pasisavinimu ir dokumentų klastojimu. Jai taip pat pareikštas 13 tūkst. eurų civilinis ieškinys, tačiau A. Tapinas nurodė nežinantis, kuo ši byla baigėsi.

L. Rimkienės istoriją pavadino „uoga ant torto“

A. Tapinas atskirai išskyrė kandidatę į Mažeikių rajono merus Liną Rimkienę. Jis ją pavadino viena ryškiausių projekto „Skaidrinam“ personažių ir „uoga ant liberalų čekistų torto“.

Pasak visuomenininko, dar būdama konservatorė L. Rimkienė šimtus eurų skyrė „auksiniam“ internetui Kipre, o savo automobilį 37 kartus plovė Tirkšliuose gyvenusio Juozo valdomoje vietoje. A. Tapinas teigė, kad už paslaugas esą buvo atsiskaitoma grynaisiais ir išrašomi pateisinamieji dokumentai, nors automobilių plovyklos vyras neturėjo, o dirbo L. Rimkienės vyrui.

Konservatoriai L. Rimkienę pašalino iš partijos. Prieš dvejus metus prokurorai jai pareiškė įtarimus dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, taip pat buvo pareikštas 11 tūkst. eurų civilinis ieškinys. Baudžiamoji byla nutraukta nenustačius tyčios įgyti svetimą turtą. A. Tapinas nurodė neturintis informacijos apie civilinio ieškinio baigtį.

Anksčiau L. Rimkienę VRK buvo pripažinusi papirkinėjus rinkėjus.

Partijos pirmininkę kaltino atsakomybės stoka

A. Tapinas kritikavo ir Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Jis teigė, kad politikė, paklausta apie minimus kandidatus, nuo jų atsiribojo aiškindama, jog partijos taryba tik patvirtina skyrių pasiūlytus kandidatus.

Visuomenininkas V. Čmilytę-Nielsen apkaltino atsakomybės vengimu ir pareiškė, kad politikams praradus mandatus dėl teismų sprendimų už naujus rinkimus gali tekti mokėti valstybei. Jis taip pat ironizavo, kad liberalais norintiems balsuoti žmonėms reikėtų „paieškoti sveiko proto“.

V. Čmilytė-Nielsen: tai buvo „nemalonus smūgis“

V. Čmilytė-Nielsen savo ruožtu pareiškė, kad A. Tapino įrašas, kuriame paminėti septyni Liberalų sąjūdžio kandidatai į merus, jai kaip partijos pirmininkei ir patiems kandidatams buvo nemalonus smūgis.

Politikė nesutiko, kad visos istorijos būtų vertinamos vienodai. Jos teigimu, prokurorai ir teismai čekiukų bylas traktavo skirtingai, o jų baigtys taip pat nevienodos. Ji pabrėžė, kad kandidatų praeitis yra vieša, todėl jų neįmanoma „prakišti“ rinkėjams, kurie gali įvertinti visą turimą informaciją.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat akcentavo, kad daugumos A. Tapino paminėtų kandidatų bylos baigėsi jiems išsaugojus teisę dalyvauti politikoje.

Kaip pavyzdį ji pateikė Tauragės merą D. Kaminską. Pasak liberalų lyderės, jis yra vienas šviesiausių Lietuvos merų, o jo byla baigėsi atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas jam neuždraudė dalyvauti politikoje, todėl, V. Čmilytės-Nielsen manymu, jis turi teisę toliau siekti rinkėjų pasitikėjimo.

Politikė taip pat priminė, kad palankus teismo sprendimas priimtas V. Bendaravičiaus atžvilgiu, o L. Rimkienei baudžiamoji byla buvo nutraukta.

Apie S. Kairį ji teigė, kad šis kandidatas dėl apskaitos istorijos apskritai neturėjo reikalų su teisėsauga. Po čekiukų istorijos paviešinimo jis dalyvavo rinkimuose ir buvo išrinktas į Seimą Kauno vienmandatėje apygardoje. V. Čmilytė-Nielsen teigė nematanti priežasčių, kodėl jis neturėtų dalyvauti politikoje.

Liberalų pirmininkė: atsakomybės neatsisakėme

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad jeigu kuris nors iš dviejų Liberalų sąjūdžio iškeltų kandidatų, kurių teismų procesai dar nebaigti, sulauks nepalankaus sprendimo, jis kandidatu likti negalės.

Tačiau, jos vertinimu, šiuo metu būtų neatsakinga iš politinės veiklos pašalinti žmones, kuriems teisėsauga neturi priekaištų, nes taip būtų atvertas kelias į politiką populistams ir radikalams.

A. Tapinas ir V. Čmilytė-Nielsen nuomonėmis apsikeitė komentaruose

A. Tapinas komentaruose nesutiko su V. Čmilytės-Nielsen vertinimu, kad V. Bendaravičiui teismo sprendimas buvo palankus. Jis pabrėžė, kad, kaip ir D. Kaminskas, politikas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o kaltę esą patvirtino baudos, nors teismas atsižvelgė į prisipažinimą ir gailėjimąsi.

Visuomenininkas taip pat teigė, kad Liberalų sąjūdis saviškius pašalina tik galutiniam teismui priėmus sprendimą. Jis klausė, kuo tokia pozicija skiriasi nuo „Nemuno aušros“ ar LSDP, ir ar partija padengtų naujų rinkimų išlaidas, jei teisiamas kandidatas juos laimėtų, o vėliau būtų nuteistas.

V. Čmilytė-Nielsen atsakė, kad A. Tapino neklaidina ir mano, jog Liberalų sąjūdis nuo „Nemuno aušros“ bei LSDP iš esmės skiriasi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *