2003 metais Šiauliuose įvykdytas nusikaltimas sukrėtė savo žiaurumu ir šaltakraujiškumu. Praėjus vos mėnesiui po 18-ojo gimtadienio, Dovydas Kriaučiūnas nužudė dvi pažįstamas bendraamžes. Vėliau jis ne tik bandė pasisavinti jų daiktus, bet ir dalijo juos draugams.
D. Kriaučiūnas tapo jauniausiu asmeniu Lietuvoje, nuteistu kalėti iki gyvos galvos. Jei nusikaltimą būtų įvykdęs dar būdamas nepilnametis, už tokį pat veiksmą jam būtų grėsę daugiausia 10 metų laisvės atėmimo.
Laikraštis „Akistata“ rašė, kad ką tik pilnametystės sulaukęs jaunuolis, apimtas įsiūčio dėl neva užgaulių žodžių, nužudė dvi pažįstamas merginas. Vėliau šioje istorijoje atsirado ir motinos bandymai padėti sūnui išvengti atsakomybės, ir pasiklausomas telefonas izoliatoriaus kameroje.
Vienas telefono skambutis staiga nutrūko
18-metė Aušra į Šiaulius buvo sugrįžusi laikinai, nes jos tėvai dar gyveno emigracijoje. Mergina dirbo, buvo savarankiška, todėl tėvai leido jai vienai atvykti atostogų į Lietuvą.
Beveik mėnesį ji viena gyveno tėvų bute Šiauliuose ir kasdien telefonu pranešdavo mamai, kad viskas gerai. Tačiau 2003 metų birželio 25 dieną skambučiai netikėtai nutrūko. Telefonas buvo išjungtas arba ne ryšio zonoje.
Sunerimusi motina paprašė savo tėvo patikrinti butą. Birželio 29 dieną vyras atrakino duris ir viduje rado kraupų vaizdą: buvo nužudyta jo anūkė Aušra ir dar viena mergina.
Aušra ir jos bendraamžė, draugė bei kaimynė Indrė buvo sužalotos metaliniu strypu ir peiliu. Jų rankų venos buvo perpjautos. Sudarkytas Aušros kūnas gulėjo virtuvėje, o Indrės lavonas, uždengtas paklode, rastas miegamajame.
Ekspertai nustatė, kad merginos nužudytos keliomis dienomis anksčiau. Kaimynai nebuvo girdėję nieko įtartino. Iš buto taip pat dingo televizorius, muzikinis centras ir kiti daiktai.
Kadangi durys nebuvo išlaužtos, pareigūnai svarstė, kad žudikas arba žudikai galėjo būti merginoms pažįstami ir į butą patekti jų įleisti. Buvo tikrinami Aušros ir Indrės pažįstami. Liepos 1 dieną sulaikytas Dovydas Kriaučiūnas.
Daiktai iš buto atvedė prie įtariamojo
Policija žinojo, kad Dovydas gerai pažinojo abi aukas. Su Aušra jis lankė tą patį vaikų darželį, o vėliau kurį laiką mokėsi vienoje klasėje.
Aušra, viena gyvenusi tuščiame tėvų bute, dažnai pasikviesdavo tame pačiame name gyvenusią Indrę. Mergina pas draugę leisdavo ištisas dienas, kartais ir nakvodavo.
D. Kriaučiūnas pripažino kartais lankęsis Aušros tėvų bute ir bendravęs su abiem merginomis. Atlikę kratą jo kambaryje ir pas jo draugę, pareigūnai aptiko dalį dingusių daiktų.
Ypač svarbūs tapo draugės parodymai. Ji pasakojo, kad birželio 25 dienos popietę Dovydas parodė tris naudotus mobiliuosius telefonus ir pasiūlė vieną jų išsirinkti dovanų. Telefonai buvo tokie patys, kokius turėjo Aušra ir Indrė.
Aiškinantis, kur ir kada jis buvo paskutinę birželio savaitę, jaunuolis ėmė painiotis. Galiausiai jis prisipažino nužudęs abi merginas.
Konfliktas esą kilo dėl įžeidžių žodžių
Pasak D. Kriaučiūno, birželio 25 dienos vėlų rytą jis atėjo pas Aušrą pasikalbėti. Bute buvo ir Indrė, tuo metu besikelianti iš lovos. Virtuvėje tarp jaunuolio ir merginų kilo konfliktas.
Dovydas tvirtino, kad merginos šaipėsi iš jo ir jo draugės. Jis joms pagrasino, o merginos atsakė, kad jų pažįstami vaikinai jam išmals snukį.
Po šių žodžių vaikinas supyko. Jis smogė Aušrai į veidą, o tada metaliniu daiktu trenkė jai per galvą.
Indrė bandė pabėgti, tačiau Dovydas ją pasivijo miegamajame ir pradėjo daužyti metaliniu strypu. Net merginai praradus sąmonę, jis smūgių nesustabdė. Ekspertai vėliau suskaičiavo 12 smūgių žymių.
Po to jaunuolis nusprendė merginas nužudyti, kad išvengtų atsakomybės. Virtuvėje paėmęs peilį, jis perpjovė Indrės abiejų rankų venas, o vėliau grįžęs į virtuvę pribaigė Aušrą.
Po žmogžudystės jis grįžo pasiimti televizoriaus
Nužudęs merginas Dovydas iš karto nepabėgo. Jis uždengė kūnus ir ėmė rinkti bute buvusius daiktus. Dar prieš kūnams atšąlant, Aušros telefonu paskambino savo draugei ir pakvietė ją susitikti.
Išeidamas vaikinas užrakino buto duris ir raktą pasiėmė su savimi. Susitikęs su drauge parodė pavogtus telefonus ir pasiūlė jai vieną išsirinkti. Kitą telefoną pasiliko sau, o trečią pardavė pažįstamam vaikinui už 230 litų.
Temstant D. Kriaučiūnas į butą sugrįžo dar du kartus. Išsinešė televizorių, muzikinį centrą, drabužių, kosmetikos ir kitų vertingesnių smulkmenų. Kosmetiką vėliau taip pat padovanojo savo draugei.
Televizorių jis parsinešė į savo kambarį, o muzikinį centrą nunešė į lombardą ir įkeitė už 250 litų. Tačiau darbuotojas prieš išmokėdamas pinigus pareikalavo paso. Išsigandęs, kad gali būti nustatyta tikroji daikto kilmė, Dovydas pažadėjo dokumentą atnešti vėliau.
Tuo metu jis paprašė draugo lombarde išpirkti muzikinį centrą. Darbuotojas daiktą pardavė draugui, nelaukdamas savininko paso. Už pagalbą D. Kriaučiūnas leido draugui muzikinį centrą pasilikti.
Savo parodymus Dovydas pakartojo dalyvaujant advokatui. Nuvežtas į butą jis parodė, kaip ir kur nužudė Aušrą bei Indrę. Ekspertai po merginų nagais aptiko mikrodalelių, sutapusių su Dovydo drabužių dalelėmis.
Motinos patarimai buvo įrašinėjami
Vėliau D. Kriaučiūnui leista susitikti su motina Aldona, tuo metu dirbusia Šiaulių teritorinės muitinės Teisės ir teisėtvarkos skyriaus viršininke. Nuo 2005 metų lapkričio 14 dienos Lietuvos Respublikos muitinėje ji nebedirba.
Po susitikimo Dovydas atsisakė ankstesnio prisipažinimo ir ėmė tvirtinti, kad jį policininkai kankino bei privertė save apkalbėti.
Vėliau jo kameroje atsirado mobilusis telefonas. Tai buvo slapta policijos operacija: pareigūnai leido kaliniui susisiekti su motina, kad išsiaiškintų, kaip ji mėgins padėti sūnui. Nežinodamas, kad pokalbiai įrašomi, Dovydas dažnai skambino motinai, o ši patarinėjo, ką tardytojams sakyti ir ką nutylėti.
Teismo sprendimas motiną palaužė
Prasidėjus teismui, A. Kriaučiūnaitė reikalavo sūnų išteisinti. Ji tvirtino, kad Dovydas merginų nežudė, o nusikaltimą esą įvykdė mafija.
Gynyba taip pat bandė įrodyti, kad tuo metu Dovydas buvo nesubrendęs ir turėjo būti vertinamas kaip nepilnametis. Tokiu atveju pagal naujo Baudžiamojo kodekso nuostatas jam būtų galėjusi grėsti ne didesnė kaip 10 metų bausmė.
Tačiau teisėjų kolegijos pirmininkui paskelbus, kad D. Kriaučiūnas pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas kalėti iki gyvos galvos, jo motina garsiai aiktelėjo ir, apsipylusi ašaromis, susmuko.