Jau yra žmonių, kurie prieš mirtį sumokėjo dideles sumas už kriogeninį užšaldymą, tikėdamiesi, kad ateityje bus sugrąžinti į gyvenimą. Tokius atvejus aprašė „The Guardian“ žurnalistė Catie McLeod.
Žurnalistė pasakoja, kad, užlipusi ant aukštų kopėčių ir pro skysto azoto garus pažvelgusi į didžiulę nerūdijančio plieno talpyklą, pamatė joje tris mažesnius indus. Pažymėtuose numeriais 005, 006 ir 007 laikomi trys Petro Tsolakidės „pacientai“ – žmonės, kurie prieš mirtį sumokėjo už galimybę kada nors būti atgaivinti.
Holbruko angare laikomi užšaldyti žmonės
Visa tai vyksta gana įprastai atrodančiame angare Holbruke, Naujojo Pietų Velso regione, Australijoje. Pastatas stovi pramoninėje teritorijoje. Greta jo yra žolėtas plotas su keliais sudaužytais „Honda“ automobiliais, o kitoje kelio pusėje įsikūrusi vietos ugniagesių komanda.
2023 m. atidarytame angare veikia kriogenikos įstaiga. Viduje septyni „pacientai“ laikomi galva žemyn, skystame azote, kurio temperatūra siekia -196 °C. P. Tsolakideso įmonė „Southern Cryonics“ klientams siūlo galimybę pratęsti gyvenimą.
Už tokią paslaugą reikia sumokėti daugiau nei 200 000 dolerių. Vis dėlto ekspertai įspėja, kad dabartinėmis sąlygomis tai greičiausiai neveiks. Jų vertinimu, kriogenika tebėra svajonė, o bandymas atgaivinti žmogų primintų mėginimą iš atšildytos, suglebusios braškės vėl padaryti gyvybingą vaisių.
Šios idėjos šalininkai kriogeniką vadina nuotykiu ir viltimi sulaukti ilgesnio, galbūt net begalinio gyvenimo.
P. Tsolakidės teigimu, norint atgaivinti mirusius žmones, pirmiausia reikėtų nugalėti mirtį ir išgydyti visas ligas. Tik tada, jo manymu, būtų galima kalbėti apie prisikėlimą. Jis tikimybę, kad jo pacientai bus atgaivinti po 250 metų, vertina maždaug 10 proc. Jo nuomone, tai yra daugiau nei nieko.
Manoma, kad visame pasaulyje kriogeniškai užšaldyta apie 1 000 žmonių.
Holbruką „Southern Cryonics“ pasirinko dėl patogios geografinės padėties – jis yra netoli Sidnėjaus ir Melburno. Be to, ši vietovė laikoma mažai tikėtina dideliems žemės drebėjimams ar potvyniams.
Kas nutinka po žmogaus mirties?
Kriogenikos įstaigai būtina saugi vieta, nes pacientus ketinama laikyti neribotą laiką. Jie bus saugomi tol, kol žmonija sukurs technologiją, leidžiančią juos „atgaivinti“. Tačiau sutartyse numatyta ir kita galimybė: jei įmonė bankrutuotų, kūnai gali būti „pašalinti“.
Holbrukas šiai veiklai buvo patogus ir dėl to, kad anksčiau čia veikė galvijų veisimo asociacija. Miestas jau buvo skysto azoto, naudojamo bulių spermai ir embrionams šaldyti, tiekimo vieta.
Šiuo metu „Southern Cryonics“ turi dvi talpyklas. Vienoje laikomi pirmieji keturi P. Tsolakideso pacientai. Pirmuoju 2024 m. gegužę tapo 80 metų sulaukęs vyras. Kitoje talpykloje dar yra vietos vienam pacientui.
P. Tsolakidesas teigia, kad moterys galimybe būti užšaldytos domisi rečiau nei vyrai. Jo manymu, joms nepatraukli mintis ateityje pabusti neturint šalia šeimos ar draugų.
Po mirties kūnas kuo greičiau atšaldomas, taip pat aplink galvą dedami ledo paketai. Vėliau į jį suleidžiamos antifrizą primenančios balzamavimo cheminės medžiagos. P. Tsolakidesas teigia, kad jos turėtų suteikti kūnui „stiklo pavidalo būseną“ ir padėti apsisaugoti nuo itin žemos temperatūros poveikio.
„Southern Cryonics“ sutartyse klientai turi pripažinti, kad visi šiuo metu žinomi kriogeninio sustabdymo būdai greičiausiai pažeis jų kūną, o žala gali būti negrįžtama. Taip pat nurodoma, kad ateityje už atgaivinimą reikės mokėti papildomai, tačiau konkreti suma dar nenustatyta.
Mokslininkai abejoja, ar tai apskritai įmanoma
Melburno universiteto ekspertė Saffron Bryant sako, kad dabartinis mokslas nepatvirtina galimybės visiškai išsaugoti visą žmogaus kūną. Vitrifikacijos metodu galima sėkmingai išsaugoti ląsteles, embrionus ir kraujo produktus, tačiau kol kas neįmanoma užtikrinti, kad nepažeistos išliktų visos kūno dalys ar bent vienas organas.
Pasak S. Bryant, vienodu greičiu atšaldyti visą kūną būtų neįmanoma: išoriniai audiniai, pavyzdžiui, oda, atvėstų greičiau nei kūno vidus.
Ekspertė šį procesą lygina su suglebusios braškės pavyzdžiu – atšildžius pažeistą audinį, jo neįmanoma paprasčiausiai grąžinti į ankstesnę būklę.
Be to, net ir sėkmingai atšaldžius kūną, neišnyktų mirties priežastis. Širdies priepuolis, Alzheimerio liga ar kita mirtina liga, dėl kurios žmogus mirė, niekur nedingtų, o vien užšaldymas jos nepanaikintų.