Išmanieji „Meta“ akiniai kai kuriose valstybėse jau ribojami ar draudžiami. Į jų rėmelį įmontuota kamera leidžia nepastebimai filmuoti tai, ką mato akinių dėvėtojas, o užsienyje fiksuojami atvejai, kai tokie įrašai naudojami seksualizuotam turiniui kurti, žmonėms sekti ar slapta filmuoti vietose, kur tai draudžiama.
Anglijos ir Velso teismuose šių akinių dėvėti neleidžiama. Jų atsisako ir dalis restoranų, teatrų bei kino teatrų. Dėl galimybių filmuoti aplinkinius jiems net prigijo „iškrypėlių akinių“ pavadinimas.
Įrenginyje – kamera, mikrofonai ir dirbtinis intelektas
„Ray-Ban Meta“ akiniai iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip įprasti plastikiniais ar metaliniais rėmeliais. Viename rėmelio kampe įrengta kamera, kitame – maža lemputė, o kojelėse paslėpti mikrofonai ir garsiakalbiai. Įrenginys taip pat valdomas balsu, o naudotojas gali pasitelkti dirbtinį intelektą.
Akiniais galima fotografuoti ir filmuoti tai, į ką žiūrima, kalbėtis telefonu bei klausytis muzikos. Balsu galima paklausti ir apie prieš akis esančius objektus.
„Varlė.lt“ atstovas Audrius pasakojo, kad naudotojas gali tiesiog pasakyti, ko nori: įjungti muziką ar, prireikus, kameras. Jo teigimu, tai yra išmanus įrenginys, atliekantis įvairias funkcijas.
Lietuvoje parduodami „Ray-Ban Meta“ akiniai kol kas neturi ekrano, todėl naudotojas nemato lęšyje rodomų žinučių ar navigacijos rodyklių. Vis dėlto kamera fiksuoja beveik tą patį vaizdą, kurį mato žmogus. Dėl to keliaujant, vaikštant ar sportuojant galima filmuoti neišsitraukiant telefono.
Vienas kalbintas žmogus teigė pažįstantis akinių savininką, kuris nuolat juos naudoja filmavimui, tačiau pats tokių akinių pirkti neketintų.
Įspėja dėl slapto filmavimo ir sukčiavimo
Telefoną priešais laikantis žmogus dažniausiai aiškiai parodo, kad filmuoja. Su išmaniaisiais akiniais situacija kitokia – aplinkiniams gali atrodyti, kad dėvėtojas tiesiog žiūri. Filmavimo metu rėmelyje įsižiebia balta lemputė, tačiau, pasak ekspertų, kai kurie žmonės išmoksta ją paslėpti.
IT ekspertas Marius Pareščius mano, kad norintys šnipinėti žmonės tikriausiai rastų būdų tai daryti ir be „Meta“ akinių. Vis dėlto dėvint tokius akinius sunku žinoti, ką žmogus iš tiesų mato ir ar fiksuoja.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad akinių indikatoriai gali būti keičiami ir įrenginį dar labiau priartinti prie įprastų akinių išvaizdos. Dėl to kyla sukčiavimo per egzaminus, azartinių lošimų ar nesąžiningo pranašumo fiziniuose žaidimuose rizika.
VU Teisės fakulteto dėstytojas Paulius Jurčys teigė, kad pasaulyje jau būta atvejų, kai tokie akiniai naudoti įrašams privačiose vietose daryti ir seksualizuotam turiniui kurti.
Rizikuojama ne tik žmonių privatumu
Ekspertai pabrėžia, kad problema neapsiriboja slaptu nepažįstamųjų filmavimu. Kuo daugiau funkcijų atlieka akiniai, tuo daugiau informacijos jie gali pamatyti – svetimus kompiuterių ekranus, dokumentus ar aplinką, kurioje įprastai žmogus kameros nesinešiotų.
Marius Pareščius įspėjo, kad tai, ką mato akinių naudotojas, gali būti įrašyta, perduota nuotoliniu būdu, o įrenginys ar duomenys – nulaužti ir nukopijuoti.
Europos Komisija, kaip teigiama, taip pat svarsto galimas grėsmes valstybių saugumui. Tam tikrose vietose tokių akinių naudotojas gali nufilmuoti slaptą ar sąlyginai slaptą informaciją.
Teisinę atsakomybę lemia ne pats filmavimo įrenginys – telefonas, kamera ar akiniai – o vieta, kurioje žmogus filmuojamas, ir tai, kaip vėliau panaudojamas įrašas.
Paulius Jurčys aiškino, kad įrašų naudojimas kerštui, seksualizuotam turiniui kurti ar sekimui gali tapti pagrindu baudžiamajai atsakomybei.
Kai kur akinius jau uždraudė
Lietuvoje už neteisėtą informacijos apie privatų žmogaus gyvenimą rinkimą gali grėsti ir laisvės atėmimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą už asmens privatumo pažeidimą galima bausmė siekia iki trejų metų laisvės atėmimo.
Vis dėlto vienas didžiausių praktinių sunkumų yra tai, kad su šiais akiniais galima filmuoti aplinkiniams to nesuprantant, todėl pastebėti ir sulaikyti filmuojantį asmenį sudėtinga.
Dėl grėsmės nepastebimai fiksuoti posėdžius, žmones ir jautrią informaciją „Meta“ akinių negalima dėvėti Anglijos ir Velso teismuose. Jungtinėje Karalystėje jų nepageidauja ir dalis restoranų, teatrų bei kino teatrų.
Paulius Jurčys nurodė, kad Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Airijos institucijos nagrinėja su „Meta“ akiniais susijusius atvejus bei aiškinasi, kas vyksta su jų naudotojų užfiksuotais įrašais ir duomenimis.
Tačiau technologija gali būti pritaikoma ir teisėtai. Įvairių sričių specialistams akiniai gali padėti patogiau fiksuoti informaciją ir jos ieškoti pasitelkiant dirbtinį intelektą. Medikams jie galėtų būti naudingi registruojant duomenis apie pacientą nenutraukiant darbo.