Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas pateikė Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo bei Principinės kariuomenės struktūros ir karių ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo pataisas. Jomis siūloma įtvirtinti visuotinį jaunuolių šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą.
Pagal projektus būtų atsisakyta atsitiktinės atrankos, vykdomos pagal kasmet nustatomą šauktinių skaičių. Visuotinis šaukimas būtų įteisintas nuo 2030 m. sausio 1 d.
Konservatorių pranešime teigiama, kad Lietuvos gynyba grindžiama visuotinės gynybos principu, kuriam būtinas tinkamai parengtas rezervas, atsparios institucijos, pasirengusi visuomenė ir aiški veiksmų tvarka krizės ar karo atveju.
L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad šiemet pradėjo galioti tvarka, pagal kurią 18–22 metų jaunuoliai į privalomąją pradinę karo tarnybą kviečiami iškart po mokyklos baigimo. Tačiau karo prievolininkų sąrašas vis dar sudaromas atsitiktine tvarka kompiuterine programa, atsižvelgiant į nustatytą karių ribinį skaičių. Todėl ne visi mokyklą baigę jaunuoliai iš karto patenka į šaukiamųjų sąrašą, o visuotinis šaukimas įstatyme nėra įtvirtintas.
Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad visuotinis šaukimas būtų viena praktiškiausių visuotinės gynybos principo įgyvendinimo formų. Jis padėtų sparčiau didinti parengtąjį rezervą, stiprintų visuomenės atsparumą ir potencialių priešininkų atgrasymą.
Iniciatorių vertinimu, aiški data būtina ir dėl to, kad perėjimas prie visuotinės karo prievolės reikalauja politinio sutarimo bei išankstinio pasirengimo. Nustačius terminą, esą būtų lengviau kryptingai siekti šio tikslo ir neleisti jam pranykti politinėse diskusijose.
L. Kasčiūnas teigė, kad viena pagrindinių pataisų priežasčių – būtinybė iš naujo įvertinti pačią šaukimo sistemą. Nors dažnai sakoma, kad visuotiniam šaukimui trūksta instruktorių ir infrastruktūros, besikeičianti karyba, jo nuomone, leidžia ieškoti kitokių sprendimų.
Kaip vieną iš galimybių politikas įvardijo didesnį prievolininkų profiliavimą ir rengimą pagal konkrečias specialybes, pavyzdžiui, dronų operatorius. Pasak jo, Ukrainos patirtis rodo, kad tokioms užduotims nebūtinas aukštas fizinis pasirengimas. Taip pat būtų galima intensyvinti mokymus ir sutrumpinti šauktinių parengimo laiką. L. Kasčiūno teigimu, iki 2030 metų tam pasiruošti laiko yra, todėl būtų įmanoma atsisakyti loterijos principo ir užtikrinti didesnį socialinį teisingumą.
Privalomai būtų šaukiami vaikinai
Siūlomomis pataisomis numatoma atsisakyti atsitiktinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo. Taip pat būtų nustatyta, kad privalomosios pradinės karo tarnybos karių ribinis skaičius sutaptų su konkrečiais metais šaukiamų karo prievolininkų skaičiumi.
Privaloma tvarka būtų šaukiami tik vaikinai. Merginos galėtų rinktis savanoriškąją karo tarnybą. Projekte taip pat paliekamos galiojančios nuostatos dėl alternatyviosios karo tarnybos.
Iniciatoriai teigia, kad jų pasiūlymą remia visuomenė. 2026 m. rugpjūtį atlikto tyrimo duomenimis, 76 proc. gyventojų pritaria visuotiniam šaukimui iki 2030 metų. Iš jų 51 proc. norėtų, kad jis būtų įgyvendintas „kuo greičiau“, o daugiau nei 25 proc. gyventojų pasisako už šaukimą iki 2030 metų.
Apklausos metu 40,1 proc. respondentų nurodė, kad turėtų būti šaukiami visi vyrai. Beveik 19 proc. apklaustųjų mano, jog karo prievolė turėtų būti taikoma ir vyrams, ir moterims.
Įstatymų projektus pasirašė 22 TS-LKD frakcijos nariai.