Latvijos pasieniečiai kreipiasi į politikus, prašydami supaprastinti sąlygas panaudoti šaunamuosius ginklus prieš į šalį įsiveržiančius nelegalus ar diversantus. Tokį prašymą paskatino rekordinis įsibrovimų skaičius ir vis dažniau niokojama pasienio infrastruktūra: šiemet sugadinta trigubai daugiau kamerų ir tvorų nei pernai.
Latvijos ir Baltarusijos pasienyje Daugpilio užkardos vadas Valdis Jukšas pasakojo, kaip migrantai mėgina patekti į Latviją, o kartu – ir į Europos Sąjungą.
Anot jo, įsibrovėliai prie tvoros atsineša kopėčias, mėgina per ją perlipti ir nukerpa spygliuotą vielą. Tokius veiksmus jie dažniausiai atlieka vietose, esančiose toliau nuo kamerų: apskaičiuoja atstumą nuo paskutinio stebėjimo įrenginio ir tikisi likti nepastebėti.
Latvijos siena su Baltarusija driekiasi 173 kilometrus, tačiau vaizdo kameromis stebimas tik 130 kilometrų ruožas. Dėl to pastaraisiais metais nelegalų srautai dažniausiai krypsta būtent į Latviją.
V. Jukšas teigė, kad vandens kliūtys įsibrovėlių nesustabdo. Jie prasiskverbia, o pasieniečiai juos užfiksuoja kameromis ir pradeda persekioti. Pareigūnams taip pat svarbu, kad nebūtų pažeistos pralaidos – tuomet galima matyti, jog nenupjauta armatūra ir jomis nesinaudojama.
Per pralaidas nelegalai mėgina patekti į Lietuvą. Vis dėlto viename pasieniečių paviešintame vaizdo įraše matyti, kad pareigūnams greitai atvykus migrantų planas žlugo: jie apsisuko ir grįžo į Baltarusijos teritoriją.
Latvijos pasienietis taip pat sakė, kad migrantai neretai tampa savotiškais įkaitais. Baltarusijos teritorijoje, maždaug už kilometro nuo sienos, o kai kur ir arčiau, pastatyta tvora. Ja siekiama kontroliuoti migrantų judėjimą ir neleisti jiems laisvai keliauti po šalį. V. Jukšo teigimu, nuolatinis spaudimas neleidžia net tiems žmonėms, kurie norėtų grįžti į gimtinę, laisvai išvykti.
Pasienyje daugėja infrastruktūros niokojimo atvejų
Pasak Latvijos pareigūnų, Baltarusijos tarnybos ne tik stumia migrantus per miškus, bet ir prisideda prie Latvijos pasienio infrastruktūros niokojimo. Gadintos tvoros, vaizdo kameros ir elektros skirstymo dėžės.
Per visus praėjusius metus Latvijoje užfiksuoti 23 tokie atvejai, o šiemet jų skaičius jau pasiekė 61. Tai reiškia, kad infrastruktūra niokota trigubai dažniau.
V. Jukšas pasakojo, kad į Latviją diversantai patenka išpjovę skylę tvoroje. Jie veikia grupėmis: du asmenys stebi aplinką, o trečias gadina kamerą, tvorą ar elektros skirstymo dėžę. Pastebėję pasieniečius arba karius, jie skubiai pasitraukia į Baltarusiją.
Dėl šių išpuolių ir pasienyje įvykusio išpuolio prieš Latvijos karius pareigūnai prašo keisti teisės aktus. Jie siekia, kad esant grėsmei galėtų iš karto panaudoti ginklą. Pagal dabar galiojančią tvarką pirmiausia privaloma žodžiu įspėti, tada paleisti įspėjamąjį šūvį į orą, o šauti leidžiama tik užpuolimo atveju. Per šį laiką pažeidėjas ar diversantas dažnai spėja grįžti į Baltarusiją.
Lenkija pasirinko griežtesnį atsaką
Lietuvoje pasieniečiams draudžiama paleisti net įspėjamąjį šūvį, nors vidaus reikalų ministras jau siūlo tokią tvarką pakeisti.
Griežčiausią poziciją šiuo klausimu demonstruoja Lenkija. Prieš kelerius metus vienas nelegalas prie ilgo pagalio pritvirtino peilį ir juo sužeidė sieną saugojusį lenkų karį. Vėliau karys mirė.
Lenkijos europarlamentaras Dominikas Tarčinskis teigė, kad po šio įvykio parlamentas ir visos politinės jėgos pakeitė įstatymą, leidžiantį naudoti kovinius šovinius.
D. Tarčinskis jau keletą metų vykdo informacinę kampaniją, kuria visame pasaulyje pabrėžia, kad Lenkija nepriims nelegalų. Jo naudojamas šūkis – „Būkite, kaip Lenkija“.
Per praėjusią parą Lietuvos pasieniečiai į šalį neįleido 21 nelegalo. Kartais pasitaiko parų, kai pareigūnai neaptinka nė vieno tokio asmens, o vėstant orams tikėtina, kad nelegalų srautas taip pat mažės.