Lietuva pagal skurdo rodiklius ir toliau lieka tarp prasčiausiai atrodančių Europos Sąjungos šalių. Didžiausią finansinę naštą patiria senjorai, žmonės su negalia ir bedarbiai, o ekspertai teigia pasigendą politinio dėmesio bei konkrečių sprendimų.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė ir ekonomistas Romas Lazutka.
Lietuva – ketvirta nuo galo
„Eurostat“ duomenimis, Lietuva pagal skurdo rodiklius yra ketvirta nuo galo Europos Sąjungoje. Prasčiau atrodo tik Bulgarija, Graikija ir Rumunija.
Aistė Adomavičienė pabrėžė, kad nepalankią padėtį rodo ne tik bendroji statistika. Vertinant skurdo rizikos gylį ir kasmet per šildymo sezoną atliekamų apklausų rezultatus, matyti, jog pastaraisiais metais žmonėms vis sunkiau sudurti galą su galu, o finansinis spaudimas didėja.
Didžiausią skurdo riziką patiria bedarbiai, pensinio amžiaus žmonės ir žmonės su negalia. Maždaug keturi iš dešimties šių grupių atstovų susiduria su skurdu. Ypač išaugo žmonių su negalia skurdo rizika – ji yra dvigubai didesnė nei žmonių be negalios. Pagal šį rodiklį Lietuva yra bene paskutinėje vietoje Europoje.
Ekspertės teigimu, šioms grupėms sunku pačioms užsidirbti pakankamai pajamų. Senjorai dažnai dirba tol, kol leidžia sveikata, o žmonėms su negalia įsidarbinti trukdo darbo rinkos reikalavimai ir jos atotrūkis nuo jų galimybių.
Prie labiau pažeidžiamų grupių taip pat priskiriami vieniši žmonės ir vieniši tėvai. Vis dėlto vaikų skurdo rizikos mažinimas yra sritis, kurioje Lietuva per pastarąjį dešimtmetį pasiekė ryškią pažangą. Tai rodo, kad valstybė turi patirties, kaip kovoti su skurdu.
Vaikų padėtį pagerino išmokos
Vaikų skurdo rizika sumažėjo įvedus vaiko pinigus, taip pat diferencijuojant papildomas išmokas šeimoms, kurios nėra pasiturinčios. Prie pokyčių prisidėjo ir didėjusios kitos išmokos bei augęs darbo užmokestis – didesnes pajamas gaunantys tėvai gali geriau pasirūpinti vaikais.
Tačiau jaunuoliui pradėjus savarankišką gyvenimą, jo padėtis dažnai vėl pablogėja, kol jis įsitvirtina. Todėl skurdo rizika skirtingais gyvenimo etapais svyruoja.
Ekspertas pasigenda politinės valios
Ekonomistas Romas Lazutka mano, kad skurdo problema išlieka opi pirmiausia dėl nepakankamo sprendimų priėmėjų dėmesio. Vaikų padėtis pagerėjo tuo metu, kai buvo politinė valia veikti, augo atlyginimai, didėjo minimalioji alga ir buvo mokami vaiko pinigai.
Vis dėlto apie 17 proc. vaikų, arba maždaug 70 tūkst., vis dar gyvena piniginiame skurde. Tipinėse šeimose, kuriose abu tėvai dirba ir augina vieną ar du vaikus, padėtis geresnė, tačiau šeimai iširus skurdo rizika smarkiai išauga, nes vaikas dažniausiai lieka su vieniša mama.
Didelę skurstančiųjų dalį sudaro pensininkai. Maždaug 250 tūkst. pensininkų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, nes senatvės pensijos yra mažos. Prie šios grupės prisideda žmonės su negalia ir bedarbiai.
Lazutka teigė, kad svarstant valstybės biudžetą daug kalbama apie demografiją, gynybą, valstybės skolą ir biudžeto deficitą, tačiau skurdo problema, jo manymu, nebuvo tinkamai iškelta. Numatoma pensijų didinimo apimtis – apie 5–5,5 proc. Jei pensija siekia maždaug 400 eurų, tai sudarytų apie 20 eurų. Ekonomisto vertinimu, pagrindinė problema yra dėmesio stoka, nes sprendimus galintys priimti žmonės skurdą didžiąja dalimi ignoruoja.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kitų metų „Sodros“ biudžete numatytas 1,4 mlrd. eurų einamųjų metų biudžeto perteklius. Tai nėra rezervas – šie pinigai skirti valstybės biudžeto deficitui dengti, todėl jų negalima papildomai panaudoti.
Pasak ekonomisto, viena iš galimybių būtų labiau apmokestinti daugiau uždirbančius žmones. Jis taip pat kritikavo universalią 148 eurų pirmoko krepšelio išmoką rugsėjį. Jo teigimu, šeimoms, kurių finansinė padėtis sunki, ši parama galėtų būti padvigubinta ar patrigubinta, užuot ją vienodai skyrus visoms vaikų turinčioms šeimoms, įskaitant milijonierius.
Lazutka pateikė pavyzdį: šeima, kurioje abu tėvai uždirba po porą tūkstančių eurų ir augina vieną vaiką, taip pat gauna 148 eurus mokyklinėms prekėms. Jo vertinimu, tokia parama nėra tiksliai nukreipta į skurstančiuosius ir išdalijama pernelyg plačiai.
Ekspertas teigė, kad nepaisant rinkimų metu skambančių pažadų, sprendimai nėra pakankamai orientuoti į skurdo mažinimą. Anksčiau buvo kalbama apie antrąją pensijų pakopą, dabar – apie šeimos paketą, tačiau šios priemonės, jo vertinimu, tiesiogiai skurdo problemos nesprendžia.
Išmokos pagal įstatymus indeksuojamos maždaug 5–5,5 proc., atsižvelgiant į ankstesnių metų infliaciją ir atlyginimų augimą. Tačiau šiemet infliacija viršija 6 proc., todėl nuo kitų metų didesnės išmokos gali nevisiškai kompensuoti išaugusias pragyvenimo išlaidas. Be to, nepasiturintiems žmonėms infliacija neretai būna didesnė nei vidutinė.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai kiekvieną darbo dieną pateikiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.